Tag: Piktžolės

Dirvinis godulis (Lycopsis arvensis L)

Vienmetis arba dvimetis, šiurkščiais plaukeliais apaugęs augalas. Stiebas 15—40 cm aukščio, status, sultingas, viršutinė dalis šakota. Lapai pražanginiai, siauri, ilgi, pakraštys vingiuotas, apatiniai 4—10 cm ilgio, į viršūnę tolydžio mažėjantys ir pereinantys į pažiedes. Šakų viršūnėse išauga suktuko pavidalo gausiai lapuoti žiedynai, kuriuose žiedai skleidžiasi nuo žiedyno apačios. Žiedai nedideli. Taurelė penkiaskiltė. Vainikėlio vamzdelis balkšvas,…

Patvorinė vynioklė (Calystegia sepium L)

Balti arba rausvi piltuvėlio pavidalo žiedai ant ilgų kotelių išauga po 1 lapų pažastyse. Žiedo pumpurui besiskleidžiant vainikėlis tarsi išsivynioja, o kas vakarą, taip pat prieš lietų vėl susiglaudžia. Vainikėlio atbraila suaugtinė, neryškiai penkiakampė, taurėlapiai laisvi. Taurelę gaubia pora lapelių, vadinamų pažiedžių. Pražysta liepos mėn. ir žydi iki spalio pabaigos. Vaisius — apvali dėžutė, neretai…

Kibusis lipikas (Galium aparine L)

Vienmetis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis lie-meninė, ilga, plona, giliai įsišaknijusi. Stiebas liaunas, gulsčias arba laipiojantis, keturbriaunis. Briaunos apaugusios kabliškais plaukeliais, kuriais augalas gali įsikibti į kitus augalus. Menturiuose po 6—8 lapus, šie taip pat apaugę kabliškais plaukeliais, ypač apatinė pusė, siauri, ilgi, smailūs, viršūnė dygliška. Žiedai smulkūs, balti arba žalsvi, ant ilgų žiedkočių,…

Didysis šilokas (Sedum maximum L)

Daugiametis, 20—50 cm aukščio žolinis augalas. Šaknų gumbiški sustorėjimai primena mažas bulveles, todėl kai kur augalas vadinamas kiškiabulbe, kiškio bulbele, zuikiabulve. Stiebai statūs arba prie pagrindo truputį išsilenkę, pilkai žali. Lapai stori, sultingi, plokšti, platūs, pilkai žali, matiniai priešiniai arba po 3 menturiuose, apatiniai bekočiai, viršutiniai stiebą apkabina. Stiebų viršūnėse skėtiški arba kekiški žiedynai. Žiedai…

Šliaužiantysis vėdrynas (Ranunculus repens L)

sliaužiantysis vedrynas ranunculus repens

Daugiametis žolinis augalas su trumpu šakniastiebiu, nuo kurio atsišakoja kuokštinės šaknys. Stiebas 15—20 cm ilgio, kylantis arba šliaužiantis. Jo pamatinėje dalyje išauga ilgos šliaužiančios palaipos, kurios bamblių vietose įsišaknija. Lapų lakštai ilgoki, vienkart arba dukart trilapiai. Žiedkočiai vagoti, plaukuoti; žiedai 1,5—2,5 cm pločio. Taurelė ne visai prigludusi prie vainikėlio. Taurėlapiai 5. Vainiklapiai irgi 5, ryškiai…

Pentinius raguolis (Consolida regalis S. F. Gray)

consolida-ragalis-pentinius-raguolis

Vienmetis, 25—70 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, silpna. Stiebas status, nuo pusės šakotas. Lapai du ar tris kartus plunksniškai suskaldyti į siauras, linijiškas skiltis, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai netaisyklingi, mėlyni, su 10—20 mm ilgio pentinu, retose kekėse. Vaisiai — pailgi lapavaisiai, kuriuose daug sėklų. Sėklos atvirkščiai kiaušiškos, nuo skersinių eilių pievinių žvynelių jų…

Daržinė žliūgė (Stellaria media L.)

stellaria-media

Žiedai smulkūs, kiek prasiskleidę, penkianariai, primena mažas žvaigždutes (augalo vardas anglų, rusų, vokiečių kalbomis reiškia panašumą į žvaigždę). Išilgai giliai įskelti balti vainiklapiai — visoms žliūgių rūšims būdingas požymis. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad vainikėlio 10 lapelių, o jų tėra 5. Kuokelių skaičius nepastovus — nuo 3 iki 10. Mezginė su 3 liemenėliais. Žydinčių…