Patarimai sodui ir namams
Bene geriausiai žinomos ir labiausiai paplitusios yra kailių, naminės ir kilimų kandys. Jų drugeliai gyvena uždarose, blogai vėdinamose patalpose, greitai dauginasi, todėl, laiku nesiėmus priemonių, kandžių žalą netrunkama pajusti. Ko neėda kandys Kadaise manyta, jog kandys neėda sintetinių audinių. Anksčiau taip ir buvo, bet per pusę šimtmečio nuo plastmasių eros pradžios šie vabzdžiai…
Tinkamai parinktos atramos padeda išsaugoti sveikus augalus ir lemia gausesnį derlių. Jeigu sodui reikia gyvatvorės, bet nenorite kasmet rūpintis krūmų genėjimu, prisiminkite, kad pupelės auga kaip tanki gyvatvorė. Tam būtina įrengti tvorelę, sutvirtintą viršuje kartele arba metalinę konstrukciją su rėmu, prie kurio viršutinės dalies greta viena kitos pririšamos stiprios virvės, kiti virvių galai metaliniais virbais…
Reikės 20 cm gylio gėlių indo. Į dugną drenažui įberkite 5 cm storio žvirgždo sluoksnį. Sumaišykite vieną dalį smėlio su dviem dalimis gėlių žemės ir viena dalimi perpuvusių lapų. Du trečdalius šio mišinio suberkite į gėlių indą. Gruntą sudrėkinkite ir indo krašte pasodinkite šiloką. Jam iš dešinės įkurdinkite kiaušiniškąjį storalapį. Indo priekyje, maždaug per patį…
Veltinis – tai nudžiūvusios ar nupjautos žolės, sudžiūvusių lapų ir ūglių bei kitų lėtai pūvančių organinių medžiagų sluoksnis, susikaupęs vejos dirvos paviršiuje po vegetatyvine žolyno dalimi. Dėl jo sulėtėja organinių atliekų puvimo procesas ir žolė pradeda dusti. Žolės veltinis sudaro palankias sąlygas daugintis vabzdžiams ir vystytis ligas sukeliančių grybų sporoms. Taigi kiekvieną pavasarį vejos priežiūros…
Kai kuriems laipiojantiems ir vijokliniams augalams reikia žmogaus pagalbos, kad jie galėtų lipti iki tvoros viršaus ar pavėsinės stogo. Lianų, turinčių specialius siurbtukus, parišti nereikia, jos siurbtukais pačios prisisiurbia prie atramos. Atramas, pinučius, tvoreles reikia daryti šiems augalams: gebenialapei (vyniojasi) rūgščiui (vyniojasi) paprastajam apyniui (vyniojasi) sausmedžiui (vyniojasi) sparnuotajai tunbergijai (vyniojasi) raudonžiedei pupelei (vyniojasi) kobėjai (laipioja)…
Dirvos rūgštingumą padeda sumažinti kalkės. Kalkes su žemėmis perkaskite rudenį. Vietoj kalkių galite panaudoti medžio pelenus, dolomito miltus ar kreidą. Šias medžiagas tolygiai perkaskite dirvožemio paviršiuje, augalų šaknų gylyje. Priklausomai nuo dirvos rūgštingumo, į 1 m2 žemės patariama suberti 0,6 — 1 kg šių medžiagų. * Kreidos ant 1 m2 dirvžemio reikia suberti 10-20 kg,…
Sėkloms daiginti ir daigams auginti geras žemės mišinys yra pagamintas iš 7 dalių sterilizuotos žemės, 3 dalių aukštapelkių durpių ir 2 dalių persijoto smėlio. Į mišinį dar reikia pridėti lygiu santykiu mineralinių trąšų ir šiek tiek kalkių (pavyzdžiui, į 10 l durpių dedame 30 g trąšų, į smėlį įmaišome 5-6 g kreidos). Smėlis turi būti…
Vėlyvųjų daržovių derlių, tarp jų ir kopūstus, įprasta nuimti spalio pradžioje, tačiau esant sausiems ir šiltiems orams galima ir palaukti. Nenuogąstaukime, jei naktj kopūstus užklups ir 5-6 laipsnių šalna – palaistykime juos iš laistytuvo šaltu vandeniu. Gūžės tikrai atsigaus. Kopūstai žiemą ilgiau laikysis, jei jų nepjausime, o rausime su šaknimis arba paliksime juos su ilgais…
Mokslininkai ir gamybininkai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas fitogenines savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimynus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti…
Sėjai būtina atrinkti sveikiausias ir geriausiai sudygstančias augalų sėklas. Tokias sėklas galima atrinkti panaudojus druskos tirpalą: 1 litre vandens ištirpinkite 30 — 50 g druskos. Į šį tirpalą nedideliais kiekiais suberkite pomidorų, morkų ir kitas sėklas, jas išmaišykite, kad tirpalo paviršiuje pranyktų burbuliukai. Leiskite sėkloms 1 — 1,5 minutes sudrėkti ir susisluoksniuoti, o išplaukusias į…
