Kategorija: Žoliniai vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Medetkos nuo visų ligų

Gal medetka ne pati puošniausia gėlė, bet darželyje jai turi atsirasti garbinga ir erdvi vieta. Mat medetkos tai ir vaistinis, ir dekoratyvinis augalas. Medetkos pradeda žydėti birželio mėnesį ir žydi iki vėlyvo rudens (pirmųjų šalnų). Tai vienmetis žolinis augalas. Žiedai – kelių atspalvių: nuo šviesiai geltonos iki beveik plytinės spalvos. Vaistams medetkos žiedai (be žiedkočių)…

Vaistiniai augalai ir jų gydomosios dalys

Yra tam tikros vaistinių augalų rinkimo ir paruošimo taisyklės, ir jų būtina laikytis. Priešingu atveju vaistažolė gali netekti gydomųjų savybių arba net pakenkti žmogaus sveikatai. Pagrindinė taisyklė- augalinę žaliavą reikia ruošti tada, kai joje yra daugiausia veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje paprastai daugiausia jų būna prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, šaknyse ir šakniastiebiuose –…

Balinis ajeras – gydomosios savybės

Apie augalą Acorus calamus L. (Ajerinių šeima) Balinis ajeras yra daugiametis maloniai kvepiantis žolinis augalas. Jo šakniastiebis balsvas, beveik visas vienodo storio. Prie pat vandens augančių ajerų šakniastiebiai būna stambesni. Lapai ilgi, blizgantys. Augalas žydi birželio-liepos mėn. Ajero žiedai – žalios burbulės, augančios tarsi iš lapo šono. Šaknų paruošimas Rudenį ir pavasarį kasami ajero šakniastiebiai…

Meškinis česnakas

Allium ursinum L. Daugiametis, 15—50 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai 2, pamatiniai, plokšti, pailgai laneetiški, 15 cm ilgio ir 3 — 5 cm pločio. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Vaisius — tribriaunė rutuliška dėžutė. Sėklos beveik rutuliškos. Žydi gegužės mėn., dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius,…

Raudonoji žiognagė

Geum rivale L. Daugiametis, 15—75 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, nešakotas, apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Lapai suskaldyti, ilgakočiai, su 2—3 poromis dvigubai dantytų šoninių skilčių. Žiedai 2—3, varpiški, nusvirę, peržydėję statūs. Vainikėlis rausvas arba gelsvas, su raudonai rudomis gyslomis ir ilgu nageliu. Vaisiai su 1 cm ilgio kablišku liemenėliu. Žydi gegužės—birželio…

Geltonoji žiognagė

Geum urbanum L. Daugiametis, 30—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, su 1 — 3 poromis šoninių skiaučių, stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, trumpakočiai, skiautėti. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai geltoni. Vaisius — apaugęs trumpais šereliais riešutėlis. Žydi gegužės—rugsėjo mėn. Auga pievose, lapuočių miškuose, parkuose.…

Triskiautė žibuoklė

Hepatica nobilis Garsault Daugiametis, 5—25 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas plaukuotas. Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, melsvai violetiniai, rožiniai arba balti. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydi balandžio—gegužės mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse. Labai dažna visuose rajonuose. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių,…

Stumbražolė

Hierochloe R. Br. Pietinė stumbražolė — H. australis (Sehrad.) R. et Sch. Daugiametis, retakeris, su labai trumpais šakniastiebiais žolinis augalas. Stiebas plonas, liaunas. Lapai 3—4 mm pločio, viršutiniai be lapalakščio. Žiedynas — piramidiška arba vienašalė šluotelė. Varputės rusvos, sidabriškos. Žydi gegužės mėn. Dauginasi sėklomis. Auga miškuose, kirtimuose sausose vietose. Retoka, šiaurinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje…

Pelkinė vingiorykštė

Filipendula ulmaria Maxim Daugiametis, 60—150 cm žolinis augalas. Stiebas stačias, paprastas arba šakotas, briaunotas, plikas, gausiai lapuotas. Lapai pertrauktai plunksniški, viršūninis su 3—5 skiltimis. Žiedynas — tanki, iki 20 cm ilgio viršūninė šluotelė. Žiedai balti arba neryškiai rožiniai, kvapūs. Vaisius — sudėtinis lukštavaisis; vaisiukai 5—9, pliki, spirališkai susisukę. Žydi birželio—liepos mėn. Auga pelkėse, šlapiose pievose,…

Keturlapė vilkauogė

Paris quadrifolia L. Daugiametis, 12— 20 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, plikas, su vienu menturiu (iš 4—6 lapų). Lapai nusmailėjusia viršūne, pliki, 5—10 cm ilgio ir 2—8 cm pločio. Žiedas viršūnėje. Apyžiedžio lapeliai 8, gelsvai žali. Vaisius — melsvai juoda uoga. Sėklos pusiau rutuliškos, rudos. Žydi gegužės-birželio mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Dažnas…