Kategorija: Žoliniai vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Geltonasis vilkdalgis

Iris pseudacorus L. Daugiametis, 50—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas šiek tiek suplotas, pilnaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai kalavijiški, iki 2—3 cm pločio. Žiedai stambūs, po 3—8 stiebo ir jo šakų viršūnėse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — tribriaunė, trilizdė dėžutė. Sėklos kampuotos arba rutuliškos, kiek suplotos. Žydi birželio—liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Vaistams vartojami…

Vaistinė veronika

Veronica officinalis L. Daugiametis žolinis augalas. Stiebas 10—30 cm ilgio, šliaužiantis, plaukuotas, kylančia viršūne. Lapai priešiniai, trumpakočiai, elipsiški arba pailgi, dantyti, plaukuoti. Žiedynai lapų pažastyse susitelkę į kekes, kartais pavieniai. Vainiklapiai mėlyni, kartais balti, su tamsiomis gyslomis. Vaisius — dvilizdė dėžutė. Sėklos lęšiškos, 1 mm skersmens. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais…

Vienagraižė vanagė

Hieracium pilosella L. Daugiametis, 5—30 mm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba kylantis, belapis, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Lapai pamatiniai, atvirkščiai kiaušiniški, iki 12 cm ilgio, melsvai žali, plaukuoti. Žiedai graižuose, šviesiai geltoni arba geltoni. Vaisius 1,5—2,0 mm ilgio. Žydi gegužės—spalio mėn. Dauginasi sėklomis ir palaipomis. Auga šlaituose, smėlynuose, retuose šviesiuose miškuose, dirvonuose, dažnai sudaro kilimėlius.…

Vaistinis valerijonas

Valeriana officinalis L. Daugiametis, iki 2 m aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, nešakotas arba tik viršūnė šakota, tuščiaviduris. Lapai neporomis plunksniški, skroteliniai — ilgakočiai, o stiebiniai — trumpakočiai arba bekočiai. Žiedai netikruose skėčiuose, kvapūs, balti arba rausvi. Vaisius — šviesiai rudas, pailgas lukštavaisis. Žydi birželio—liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos pabaigoje. Dauginasi sėklomis ir kereliais. Auga…

Didžioji ugniažolė

Chelidonium majus L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas, kartais plikas. Lapai giliai plunksniškai suskaldyti į 5 — 7 apvalias arba kiaušiniškas skiltis, viršutinė skiltis didesnė. Žiedynas škotiškas. Vainiklapiai ryškiai geltoni. Vaisius — 2—5 cm ilgio, 2—3 mm pločio, panaši į ankštarą dviskyrė dėžutė. Sėklos juodos, pailgos, su mėsingu sėklagubriu. Žydi…

Smulkiažiedė tūbė

Verbascum thapsus L. Dvimetis, 30—200 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, storas, lapuotas, dažniausiai nešakotas, užsibaigiantis varpos pavidalo žiedynu. Pamatiniai lapai pailgi, karbuoti arba lygiakraščiai, beveik bekočiai, žemutiniai — bekočiai, siaurais sparneliais stiebu nusileidžiantys, viršutiniai — karbuoti arba lygiakraščiai, prie pamato pleištiškais sparneliais nusileidžiantys iki žemiau esančio lapo. Žiedų kamuolėliai tankūs, vainikėlis geltonas, retai baltas,…

Pelkinė trindažolė

Comarum palustre L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio puskrūmis. Stiebas kylantis. Lapai sudėtiniai, ilgakočiai, su 5—7 lapeliais, viršūniniai su 3. Žiedai taisyklingi, vainiklapiai tamsiai purpuriniai. Vaisiai pliki, žaliai rudi. Sėklos 1,24 mm ilgio. Žydi gegužės—rugpjūčio mėn. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir vaisiais. Auga pelkėse, vandens telkinių pakraščiuose. Dažnas. Vaistams vartojami lapai ir šakniastiebiai. Lapai skinami visiškai suaugę,…

Šliaužiančioji tramažolė

Glechoma hederacea L. Daugiametis, 20—60 cm ilgio žolinis augalas. Stiebas gulsčias, plikas arba ties briaunomis plaukuotas. Lapai ilgakočiai, karbuoti. Žiedai trumpakočiai, po 2—4 susitelkę lapų pažastyse. Vainikėlis lelijinis, kartais raudonas. Vaisius iš 3 rusvų riešutėlių. Žydi balandžio—birželio mėn., kartais ir vėliau. Auga miškuose, upių pakrantėse, pakrūmėse, patvoriuose, bergždynuose. Labai dažna visoje Lietuvoje. Vaistams vartojama žolė.…

Vaistinė šventagaršvė

Archangelica officinalis Hoffm. Dvimetis arba daugiametis, 100—150 oro aukščio žolinis augalas. Stiebas storas, tuščiaviduris, plikas, rausvas. Lapai stambūs, 2—3 karius plunksniški, jų makštys rausvos. Žiedynstiebis ilgas, rutuliškas. Žiedas mažas, neryškus, balsvai gelsvas. Vaisius — skeltavaisis. Žydi birželio—liepos mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi vaisiais. Auga pakrantėse, krūmuose, dažniausiai upių šlaituose. Apyretis. Vaistams vartojama šakniastiebiai su…

Krūminė šunmėtė

Clinopodium vulgare L. Daugiametis žolinis augalas. Stiebas status, kartais kylantis, dažniausiai nešakotas, plaukuotas. Lapai 2 — 5 cm ilgio, 1—2 cm pločio, smulkiai karbuotai dantyti, plaukuoti. Žiedai susitelkę į gausiažiedžius menturius viršutinių lapų pažastyse ir stiebo viršūnėje. Vainikėlis purpurinis, kartais balsvas. Vaisius — 0,9 —1,1 mm ilgio, rudas arba gelsvas riešutėlis. Žydi liepos—rugsėjo mėn. Vaisiai…