Category: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Kvapioji aniužė (Elsholtzia ciliata (Thunb.) Hyl.)

Žiedai tankiuose, vienašoniuose, varpos pavidalo žiedynuose. Pavieniai žiedai smulkūs, rausvi; pažiedės kiaušiniškos, blakstienotos, jų viršūnė ištįsusi į trumpą smaigalėlį. Taurelė varpiška, penkiadantė, plaukuota ir nusėta liaukučių. Vainikėlis rausvai violetinis arba melsvas, neryškiai dvilūpis, apaugęs plaukeliais, viršutinė lūpa vos pastebimai įkirpta, apatinė ilgesnė už viršutinę, gana giliai įkirpta. Vainikėlio vamzdelio viduje yra plaukelių lankas. Kuokeliai kiek…

Dirvinis godulis (Lycopsis arvensis L)

Vienmetis arba dvimetis, šiurkščiais plaukeliais apaugęs augalas. Stiebas 15—40 cm aukščio, status, sultingas, viršutinė dalis šakota. Lapai pražanginiai, siauri, ilgi, pakraštys vingiuotas, apatiniai 4—10 cm ilgio, į viršūnę tolydžio mažėjantys ir pereinantys į pažiedes. Šakų viršūnėse išauga suktuko pavidalo gausiai lapuoti žiedynai, kuriuose žiedai skleidžiasi nuo žiedyno apačios. Žiedai nedideli. Taurelė penkiaskiltė. Vainikėlio vamzdelis balkšvas,…

Patvorinė vynioklė (Calystegia sepium L)

Balti arba rausvi piltuvėlio pavidalo žiedai ant ilgų kotelių išauga po 1 lapų pažastyse. Žiedo pumpurui besiskleidžiant vainikėlis tarsi išsivynioja, o kas vakarą, taip pat prieš lietų vėl susiglaudžia. Vainikėlio atbraila suaugtinė, neryškiai penkiakampė, taurėlapiai laisvi. Taurelę gaubia pora lapelių, vadinamų pažiedžių. Pražysta liepos mėn. ir žydi iki spalio pabaigos. Vaisius — apvali dėžutė, neretai…

Kibusis lipikas (Galium aparine L)

Vienmetis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis lie-meninė, ilga, plona, giliai įsišaknijusi. Stiebas liaunas, gulsčias arba laipiojantis, keturbriaunis. Briaunos apaugusios kabliškais plaukeliais, kuriais augalas gali įsikibti į kitus augalus. Menturiuose po 6—8 lapus, šie taip pat apaugę kabliškais plaukeliais, ypač apatinė pusė, siauri, ilgi, smailūs, viršūnė dygliška. Žiedai smulkūs, balti arba žalsvi, ant ilgų žiedkočių,…

Šilinis viržis (Calluna vulgaris (L.) Hill)

Žiedynas — vienašalė, daugiažiedė, tanki kekė. Žiedai smulkūs, nusvirę, su trumpu koteliu, taisyklingi, keturnariai. Į taurelę panašios 4 sutankėjusios pažiedės. Tikroji taurelė primena vainikėlį, nes jos lapeliai žiede stambiausi, spalvoti (rausvi ar violetiniai, retai balti), blizgantys. Vainiklapiai dukart trumpesni už taurėlapius (2 mm ilgio), dviskiaučiai. Kuokeliai 8; dulkinės su rageliais ir pakabučiais. Vaisius — rutuliška…

Builinė dygūnė (Torilis japonica (Houtt.))

Balti, kartais šviesiai rausvi žiedai sudėtiniuose skėčiuose. Skėtukų 5—12, jų koteliai (skėčio stipinai) ilgoki, ne visi vienodo ilgio. Skraistė iš 4—6 linijiškų lapelių; prie skėtukų pagrindo skraistelės daug lapelių; jie maždaug tokio pat ilgio kaip žiedkočiai. Vaisius — skeltavaisis. Kitaip negu daugelio salierinių šeimos augalų, kurių vaisių paviršius visai lygus arba su išilginėmis briaunelėmis, dygū-nės…

Paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa L)

Geltoni žiedai sudėtiniuose skėtiškuose žiedynuose. Skėtukų paprastai 8—18, jų kotai nevienodo ilgio, plaukuoti. Nėra nei skraistlapių, nei skraistlapėlių. Taurelės danteliai vos įžiūrimi. Vainiklapiai geltoni, apskriti, viršūnė apvali. Vaisiai — beveik apskriti, gelsvai rusvi skeltavaisiai. Stiebas briaunotas, aukščiau vidurio šakotas, apaugęs trumpais, šiurkščiais plaukeliais. Apatiniai lapai nelabai ilgais kotais, pailgai ovalūs, plunksniški; lapeliai kiaušiniški arba lancetiški,…