Straipsniai apie sodo augalus.
Viršūniniuose dvistypiuose skėtiškuose žiedynuose po kelis neišvaizdžius žiedus. Pažiedės žolinės, viršutinių žiedų plačiais plėneliniais kraštais. Vainiklapiai balti, beveik iki trečdalio įskelti, nedaug ilgesni už taurelės lapelius. Kuokelių 10, liemenėliai 4—5. Vaisius — pailga, kiek išlinkusi dėžutė, atsivėrusios viršūnė dantyta. Nuo išlinkusios ilgos dėžutės kilęs ir augalo lotyniškas pavadinimas (lot. ceros — ragas). Žiediniai stiebai ilgi,…
Baltoji balanda yra viena iš geriausiai žinomų ir labiausiai paplitusių kenksmingų piktžolių. Paplinta ir auga kartu su dauguma kultūrinių augalų, taip pat soduose, daržuose, kiemuose, laukuose, kelių pakelėse ir pamiškėse. Paplitus baltąjai balandai ne tik sumažėja derlius, bet taip pat užteršiamos augalų sėklos, kurios tampa netinkamos sėjai. Piktžolė slopina grūdinių kultūrų, sojų pupelių ir daržovių augimą ir vystymąsi. Balanda…
Nedidelis, 5—30(60) cm aukščio daugiametis augalas. Šaknis liemeninė, su daugybe horizontalių keliais aukštais atšakų ir pumpurų, iš kurių pavasarį išauga nauji augalai. Stiebas status, plonas, vagotas, plikas, kartais šakotas. Lapai ietiški, apatiniai ilgakočiai, viršutiniai trumpakočiai. Lapų makštys sidabrinės baltos spalvos, įplėštos. Žiedynas — šluotelė. Vienų augalų žiedyne būna tik piesteliniai, kitų tik kuokeliniai žiedai. Jie rausvi…
Vienmetis, 25—40 cm aukščio augalas, visas apaugęs smailiais ir trapiais dilginamaisiais plaukeliais. Palietus dilgėlę, plaukeliai įsminga į odą, nulūžta ir į žaizdelę patenka skruzdžių rūgšties lašelis. Rūgštis žaizdą graužia. Todėl nusidilginus oda parausta, ją niežti ir degina. Šaknis nedidelė, liemeninė. Stiebas status, keturbriaunis, gausiai šakotas ir lapuotas. Lapai priešiniai, kotuoti, kiaušiniški, pjūkliškai dantyti, viršūnė apybukė.…
Žiedynas—kekė, jos viršūnė skleidžiantis žiedams tanki, plokščia, vėliau smarkiai praretėja. Žiedkočiai gana ilgi. Taurėlapiai statūs, žali, apaugę šakotais, žvaigždiškais plaukeliais. Vainiklapiai 2 kartus ilgesni už taurelės lapelius, geltoni, pliki; nageliai siauri, atbraila paplatėjusi. Vaisius — linijiška, keturbriaunė, kiek suplota ankštara; jos snapelis trumpas, gysla viena, pertvara stora, apaugusi žvaigždiškais plaukeliais. Vaiskočiai iki 1 cm ilgio,…
Vaistinės medetkos tėvynė driekiasi nuo Pietų Auropos į Aziją. Vidurio Europoje dėl savybės gydyti žaizdas ji jau šimtmečius auginama daržuose. Šis vienametis augalas yra iki 50 cm aukščio. Jo stiebas ir lapai apaugę pūkuotais plaukeliais. Vaistinė medetka žydi visą vasarą ryškiais geltonais ir oranžiniais žiedais, susitelkusiais į stambius graižus. Yra veislių rudais žiedais ir pilnaviduriais…
