Didieji Debesylai (lot. Inula helenium) nuo senų laikų mėgstami kaimo gėlynų augalai. Didysis debesylas mėgstamas ne tik dėl gražių žiedų, bet ir dėl vaistinių savybių. Jo šaknyse yra medžiagų, gydančių bronchitą ir peršalimo ligas. Didysis debesylas užauga net iki 2 metrų aukščio. Pagrindiniai lapai elisės formos. Jie gali užaugti iki 1 metro aukščio. Žiedai su…
Uogakrūmiai apsikrečia žydėdami. Ligą sukelia serbentinės viksvų rūdys. Jos pakenkia lapams, užuomazgoms, žiedams, vaiskočiams. Daugiausia viršutinėje lapų pusėje bei ant kitų užsikrėtusių dalių atsiranda rausvai rudų ar geltonai oranžinių dėmių. Jose galima įžiūrėto tamsių taškelių. Vėliau dėmės iškyla, virsta akytais spuogais, kuriuose subręsta daugybė sporų ir užkrečia viksvas. Smarkiai sergantys lapai deformuojasi, nudžiūva ir nukrinta.…
Augalas kilo iš Viduriniųjų Rytų, bet jau gana anksti išplito Viduržemio pajūrio kraštuose ir Vidurio Europoje. Viduramžiais blakinė kalendra buvo naudojama kovai su blusomis ir utėlėmis. Šios vienametės žolės gausiai šakotas stiebas užauga iki 70 cm aukščio. Apatiniai lapai yra apskriti ir ne taip smarkiai plunksniškai suskaldyti, kaip viršutiniai jaunesni lapai. Visi lapai skleidžia nemalonų,…
Vaistinis skabėtras yra Šiaurės Europos vietinis augalas. Ten jis daugiausia auga pajūrio regionuose, kur dirvožemiai drėgni ir druskingi. Šį vitamingą, sūdyti tinkamą augalą jūreiviai ilgose kelionėse vartojo nuo skorbuto. Dėl šios priežasties jis dar vadinamas žole nuo skorbuto. Vaistinis skabėtras yra rozetes sudarantis daugiametis augalas, kuris dažniausiai auginamas kaip dvimetis. Jis užauga iki 30 cm…
Paprastasis kmynas yra vietinis Europos augalas ir paplitęs nuo Viduržemio pajūrio kraštų iki Vidurinės Azijos. Tinkamiausios augavietės yra drėgnos pievos. Jau romėnai jį vartojo kaip vertingą prieskonį. Viduramžiais kmyno sėklas mažuose maišeliuose žmonės nešiojo pasikabinę ant kaklo, kad jos atbaidytų raganas. Dvimetis prieskoninis augalas pirmaisiais metais išaugina lapų rozetę, sudarytą iš smulkiai suskaldytų lapų. Iš…
Vaistinės medetkos tėvynė driekiasi nuo Pietų Auropos į Aziją. Vidurio Europoje dėl savybės gydyti žaizdas ji jau šimtmečius auginama daržuose. Šis vienametis augalas yra iki 50 cm aukščio. Jo stiebas ir lapai apaugę pūkuotais plaukeliais. Vaistinė medetka žydi visą vasarą ryškiais geltonais ir oranžiniais žiedais, susitelkusiais į stambius graižus. Yra veislių rudais žiedais ir pilnaviduriais…
