Agava pavadinta deivės Agavos vardu. Išvertus iš graikų kalbos, žodis agava reiškia kilnioji, puikioji, nuostabioji. Agava – galingas, daugiametis, žolinis, sukulentinis augalas. Be abejo, kambariuose agava užauga žymiai mažesnės nei natūralioje gamtoje. Agavos lapai – matiniai, pilkšvai žali, nes juos dengia vaško apnašos. Gėlininkai šiuo metu augina išvestines agavas su įvairių spalvų lapais. Šiuo metu…
Šių ridikų tėvynė yra Egiptas ir Kinija. Pagal vegetacijos periodą jie skirstomi į ankstyvuosius, vasarinius ir vėlyvuosius. Pastarieji sėjami birželio viduryje ir pabaigoje. Užauga per 85-100 dienų, nebijo pirmųjų šalnų. Ridikai gerai auga giliai įdirbtoje priemolio dirvoje, sukultūrintame durpyne. Dirva turi būti puri ir ne per sausa. Sėklas reikia įterpti vos 2 cm gyliu, sudygusias…
Pirmiausia derėtų parinkti jiems tinkamą augimo vietą. Bijūnas – šviesamėgis augalas, todėl jam reikia saulėtos vietos. Jei pasodinsite prie namo sienos saulės atokaitoje, jie kentės nuo karščio ir drėgmės trūkumo. Bijūnų žydėjimui įtakos turi ir dirvos rūgštingumas. Pats tinkamiausias dirvos pH – 6,5. Jei žemė labai rūgšti – ją pakalkinkite. Dalindami senus kerus žiūrėkite, kad…
Įžymusis XIII amžiaus italų keliautojas Markas Polas pasakojo, kaip Kinijoje būdavo gaminami pinigai iš druskos. Tam tikslui,- rašė jis,- tirpalas buvo verdamas nedideliuose dubenėliuose. Po valandos druska įgauna tešlos pavidalą. Iš jos daromi paplotėliai. Paskui ant jų įspaudžiamas imperatoriaus štampas, kad paplotėliai būtų panašūs į tikras metalines monetas. Tada paplotėliai kepami ant įkaitintų čerpių. Druska…
Sodinimo atstumai Sodinant obelis ar kriaušes reikia galvoti ne apie tai, kaip jie atrodo sodinimo metu, bet kaip jie atrodys užaugę. Dažname sode vaismedžiai pasodinami per tankiai. Jie suauga, sutankėja, vainikai kyla į viršų, o apatinės jų dalys apsinuogina. Blogėja vaisių kokybė, po medžiais dėl šviesos stokos nebeauga kiti augalai. Sodinimo atstumai priklauso nuo veislių…
Jo tėvynė yra Rusijos pietinės dalies ir Mongolijos stiepių sritis. Su kryžiuočiais peletrūnas atkeliavo į Viduržemio pajūrio kraštus. Vokiškai kalbančiuose kraštuose jis buvo vadinamas „Schlangenkraut“ (gyvatžole), o prancūzai jį pavadino „herbe de dragon“ (drakono žole), nes buvo manoma, kad peletrūnas gydo nuo gyvatės įkandimo. Išsikerojusio augalo šakelės labai liaunos. Ant jų auga siauri pailgi lapeliai.…
