Diemedis (Artemisia abrotanum)

Diemedį vienuoliai atsivežė iš Vakarų Azijos į Europą beveik prieš 1000 metų. Dėl vaistingųjų savybių ištisus šimtmečius jis buvo auginamas vienuolynų ir valstiečių soduose. Jam buvo priskirta daugybė nepaprastų savybių. Pavyzdžiui, diemedis buvo laikomas vaistu nuo maro arba plaukų augimą stimuliuojančiu preparatu plinkant. Prieskoninėmis savybėmis pasižyminančio krūmo pilkai žali lapai smulkiai plunksniškai suskaldyti. Jie skleidžia…

Kalninė arnika (Arnica montana)

Kalninė arnika paplitusi Europos kalnuose, taip pat aptinkama pelkėse ir viržynuose. Ištisus šimtmečius ji žinoma kaip vaistžolė. Kadangi radimvietės gamtoje tampa vis retesnėmis, ši rūšis įtraukta į saugomųjų augalų sąrašus. Prancūzijoje ji vadinama „alpiniu tabaku“, nes į miltelius sutrinti lapai buvo uostomi. Status stiebas su pailgais kvepiančiais lapais užauga iki 60 cm aukščio. Stambūs ryškiai…

Valgomasis krienas (Armoracia rusticana)

Valgomojo krieno tėvynė driekiasi nuo Pietryčių Europos iki Vakarų Azijos. Maždaug 12 amžiuje jis atkeliavo į Šiaurės ir Vidurio Europą. Ten valgomasis krienas labai paplito, nes iš jo buvo gaminami preparatai nuo parazitinių kirmėlių (helmintų). Šis žolinis augalas sudaro plačias tvirtas rozetes su šiek tiek banguotais iki 1 m ilgio lapais. Antrųjų metų pavasarį išauga…

Valgomasis salieras (Apium graveolens)

Valgomojo saliero laukinės formos yra kilusios iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar aptinkamos visose Europos pakrantėse. Tuo tarpu tarp kultūrinių formų yra gausybė šakniavaisinių, lapkotinių ir lapinių veislių. Ši daug vitaminų ir prieskonių turinti darživė graikų ir romėnų virtuvėje bei liaudies medicinoje buvo žinoma nuo seno. Lapinis salieras, kaip ir lapkotinis salieras, nesudaro šakniavaisių, o…

Daržinis builis (Anthriscus cerefolium)

Daržinio builio tėvynė yra Vakarų Azija ir Kaukazas. Jis anksti pateko į Viduržemio pajūrio kraštus, o iš ten jau viduramžiais paplito ir vidutinio klimato juostoje. Juo seno jis yra populiarus dėl aromatingų specifinio prieskonio lapų ir kraują gerinančių augalo savybių. Tai vienametis išsikerojęs, iki 60 cm aukščio augalas. Gležni lapai yra daug kartų plunksniškai suskaldyti.…

Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica)

Vaistinė šventagaršvė paplitusi nuo Šiaurės Europos iki Šiaurės Azijos. Ten ji auga vidutinio aukščio kalnų grėgnose pievose. Kaip vaistinis ir prieskoninis augalas ji buvo auginama jau vienuolynų daržuose. Buvo manoma, kad jos gydomosios savybės saugo nuo maro. Šis impozantiškas daugiametis augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Tuščiaviduris stiebas apsuptas stambių, giliai sukarpytų lapų. Vasarą…