Įžymusis XIII amžiaus italų keliautojas Markas Polas pasakojo, kaip Kinijoje būdavo gaminami pinigai iš druskos. Tam tikslui,- rašė jis,- tirpalas buvo verdamas nedideliuose dubenėliuose. Po valandos druska įgauna tešlos pavidalą. Iš jos daromi paplotėliai. Paskui ant jų įspaudžiamas imperatoriaus štampas, kad paplotėliai būtų panašūs į tikras metalines monetas. Tada paplotėliai kepami ant įkaitintų čerpių. Druska…
Sodinimo atstumai Sodinant obelis ar kriaušes reikia galvoti ne apie tai, kaip jie atrodo sodinimo metu, bet kaip jie atrodys užaugę. Dažname sode vaismedžiai pasodinami per tankiai. Jie suauga, sutankėja, vainikai kyla į viršų, o apatinės jų dalys apsinuogina. Blogėja vaisių kokybė, po medžiais dėl šviesos stokos nebeauga kiti augalai. Sodinimo atstumai priklauso nuo veislių…
Jo tėvynė yra Rusijos pietinės dalies ir Mongolijos stiepių sritis. Su kryžiuočiais peletrūnas atkeliavo į Viduržemio pajūrio kraštus. Vokiškai kalbančiuose kraštuose jis buvo vadinamas „Schlangenkraut“ (gyvatžole), o prancūzai jį pavadino „herbe de dragon“ (drakono žole), nes buvo manoma, kad peletrūnas gydo nuo gyvatės įkandimo. Išsikerojusio augalo šakelės labai liaunos. Ant jų auga siauri pailgi lapeliai.…
Diemedį vienuoliai atsivežė iš Vakarų Azijos į Europą beveik prieš 1000 metų. Dėl vaistingųjų savybių ištisus šimtmečius jis buvo auginamas vienuolynų ir valstiečių soduose. Jam buvo priskirta daugybė nepaprastų savybių. Pavyzdžiui, diemedis buvo laikomas vaistu nuo maro arba plaukų augimą stimuliuojančiu preparatu plinkant. Prieskoninėmis savybėmis pasižyminančio krūmo pilkai žali lapai smulkiai plunksniškai suskaldyti. Jie skleidžia…
Kalninė arnika paplitusi Europos kalnuose, taip pat aptinkama pelkėse ir viržynuose. Ištisus šimtmečius ji žinoma kaip vaistžolė. Kadangi radimvietės gamtoje tampa vis retesnėmis, ši rūšis įtraukta į saugomųjų augalų sąrašus. Prancūzijoje ji vadinama „alpiniu tabaku“, nes į miltelius sutrinti lapai buvo uostomi. Status stiebas su pailgais kvepiančiais lapais užauga iki 60 cm aukščio. Stambūs ryškiai…
Valgomojo krieno tėvynė driekiasi nuo Pietryčių Europos iki Vakarų Azijos. Maždaug 12 amžiuje jis atkeliavo į Šiaurės ir Vidurio Europą. Ten valgomasis krienas labai paplito, nes iš jo buvo gaminami preparatai nuo parazitinių kirmėlių (helmintų). Šis žolinis augalas sudaro plačias tvirtas rozetes su šiek tiek banguotais iki 1 m ilgio lapais. Antrųjų metų pavasarį išauga…
