Daržovių kenkėjai

     Kenkėjai. Kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius bei kitas kopūstinių šeimos daržoves labiausiai puola kryžmažiedinės spragės, kopūstinės musės, ropinis baltukas, kopūstinis pelėdgalvis ir kopūstinė kandis. Pastarieji kenkia ridikėlių, ropių, kopūstų bei kitų kopūstinių daržovių lapams, kopūstinės musės bei kryžmažiedinės spragės kenkia daigams. Kopūstinių baltukų vikšrai – geltonai žali su juodais taškais ir dėmelėmis. Jie graužia lapus nuo kraštų ir palieka tik gyslas. Ropinių baltukų vikšrai – aksiomiškai žali, kiaurai išgraužiantys lapus, padaro juose skyles. Kopūstinių kandžių vikšrai – žali, verpstės formos, judrūs, bene mažiausi iš visų minėtų, taip pat minta lapais, pridaro nedidelių skylučių juose. Kopūstiniai pelėdgalviai – šie pridaro daugiausiai žalos žirniams, burokėliams, svogūnams, kopustiniai kenkejaisalotoms ir kitiems augalams. Jauni vikšrai yra žali, suaugę tampa rusvais, ilgiausi iš visų išvardintų. Jie graužia lapus ir palieka juose labai dideles skyles. Pelėdgalviai įsigraužia ir į pačią gūžę, ją užteršia. Patys pavojingiausi kopūstams yra kopūstiniai amarai, kurie čiulpia skystį iš augalų, dėl ko lapai praranda jiems būdingą spalvą, rausvėja, o galiausiai susisuka ir nuvysta. Didelę žalą visoms daržovėms ir bulvėms padaro dirviniai šliužai, kurie išlenda ir graužia lapus tik naktį. Moliūgus, agurkus, aguročius ir kitus moliūginius augalus, jų daigus bei pupeles puola daiginės muselės, kurios pasirodo gegužės mėnesį ir deda kiaušinėlius į sukastą sklypą. Lervos, baltos kirmėlaitės, pasiekia sėklas arba daigus, įsiskverbia į juos ir pažeistos sėklos žūva, o daigai nuvysta. Žirniams labai kenkia žirninio grūdinuko lervos, kurios patenka į dirvą kartu su sėklomis. Pagrindiniai svogūnų kenkėjai yra svogūninės musės, o morkų – morkinės musės. Bene geriausiai žinomas vabalas-kenkėjas – koloradas. Jis pridaro didelės žalos ne tik bulvėms, bet ir baklažanams, pomidorams bei kitiems bulviniams augalams. Koloradai yra vidutinio dydžio geltonai rusvi vabalai su juodom juostom ant sparnų, lervos – oranžinės spalvos. Burokėlių daigams didelės žalos gali pridaryti nedideli juodi su žalsvu atspalviu vabaliukai, vadinami runkelinėmis spragėmis. Šie vabalai pasirodo gegužės pradžioje. Iš pradžių minta tik piktžolėmis, o vėliau pereina prie burokėlių. Runkelinės spragės burokėlių lapuose išgraužia skyles, skylučių kraštai ima ruduoti, tokie pažeisti lapai nudžiūva.

Kopustiniai amarai     Kaip gintis nuo kenkėjų? Nuo amarų ir vikšrų gali gelbėti pelenų ir muilo arba tabako užpilas. Kopūstinių ir ropinių baltukų, kandžių, pelėdgalvių vikšrus galima išnaikinti naudojant karčiųjų raudonųjų pipirų, pelynų ar varnalėšų užpilus. Kryžmažiedžių augalų pasėliai saugomi nuo spragių, apibarstant juos tabako dulkėmis, sumaišytomis su gesintų kalkių milteliais ar pelenais. Radus kopūstinių musių lervų kiaušinių, reikia nukasti žemę nuo daigų pamato ir apiberti naftalinu, sumaišytu su pjuvenomis arba smėliu. Dirvinius šliužus vakare reikėtų rinkti ir sunaikinti. Nuo daiginių muselių apsisaugoti gali padėti agrotechninės priemonės, skatinančios greitą ir gerą dygimą. Žirninio grūdinuko lervas galite išnaikinti kruopščiai prieš sodinimą atrinkę sėklas ir išmetę pažeistas. Svogūninės bei morkinės musės naikinamos taip pat, kaip ir kopūstinės. Koloradus ir jų lervas galima naikinti renkant ir sunaikinant (galima sudeginti, dėti į žibalą ar prisotintą valgomosios druskos tirpalą). Ginantis nuo runkelinių spragių, burokėlius galima apibarstyti tabako dulkių bei gesintų kalkių mišiniu.

Share and Enjoy !

0Shares
0 0

  8 comments for “Daržovių kenkėjai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.