Yra tam tikros vaistinių augalų rinkimo ir paruošimo taisyklės, ir jų būtina laikytis. Priešingu atveju vaistažolė gali netekti gydomųjų savybių arba net pakenkti žmogaus sveikatai. Pagrindinė taisyklė- augalinę žaliavą reikia ruošti tada, kai joje yra daugiausia veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje paprastai daugiausia jų būna prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, šaknyse ir šakniastiebiuose – vegetacijos pabaigoje; pumpuruose – anksti pavasarį, pradėjus brinkti; žieduosežydėjimo pradžioje; vaisiuose ir sėklose- jiems nokstant ir visai sunokus; lapuose- išaugus iki normalaus dydžio. Be to, renkant vaistinius augalus, reikia atsižvelgti ir į dienos laiką bei oro sąlygas. Sultingų augalų lapų, žiedų, žolių, taip pat nebyrančių vaisių negalima rinkti po lietaus ir anksti rytą, kol yra rasa. Surinkti drėgni bei šlapi augalai blogai džiūsta, pajuoduoja. Juos geriausia rinkti giedrą dieną, kai nukrenta rasa.
Taip pat vaistingųjų augalų negalima rinkti prie kelių ar geležinkelio magistralių, prie šiukšlynų, sąvartynų, fermų, prie pramonės įmonių, šiluminių elektrinių, miestuose; cheminėmis medžiagomis užterštuose plotuose. Kenksmingos medžiagos patenka į žmogaus organizmą, jame kaupiasi ir gali sukelti įvairius negalavimus.
Pumpurai (Gemmae)
Renkami anksti pavasarį (kovo – balandžio mėnesiais), pradėję brinkti, bet neišsiskleidę, kai juose yra daugiausiai aktyvių medžiagų. Džiovinami pavėsyje, palėpėse, pastogėse arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35°C temperatūroje. Geriausia rinkti miško kirtimuose nuo nupjautų medžių. Nedera dėl pumpurų laužyti medžio šakų.
Lapai (Folia)
Renkami saulėtą dieną, rasai nudžiuvus. Nedera nuskinti visų augalo lapų, kad šis nenukentėtų. Nerinkti pageltusių, kenkėjų ar ligų pažeistų lapų. Geriausia lapus rinkti į krepšius, bet ne į polietileninius maišelius. Džiovinti paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, apsaugotoje nuo saulės spindulių patalpoje. Gerai išdžiuvę lapai yra natūralios spalvos, lengvai susitrina tarp pirštų.
Žolė (Herba)
Žolė, tai yra, augalo stiebas su lapais ir žiedais arba žydinti augalo viršūnė, pjaunama augalui pasiekus butonizacijos bei žydėjimo fazę. Vienmečių augalų pjaunamas visas stiebelis, daugiamečiųžydinti viršūnėlė su lapais. Pjaunama saulėtą, giedrą dieną ir tuojau džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusi žolė yra natūralios spalvos, trapi ir dažniausiai kvapi.
Žiedai (Flores)
Skinami žydėjimo pradžioje, kai būna visiškai susiformavę. Žydėjimo pabaigoje nuskintų žiedų gydomoji vertė mažesnė. Gali būti renkamas visas augalo žiedynas (ramunių) arba pavieniai žiedai (saulėgrąžos), arba tik žiedų dalys(kukurūzų – piestelės). Dedami į pintines, ne į polietileninius maišelius, nesuspaudžiami(suspausti kaista ir suyra jų veikliosios medžiagos). Surinkti greitai džiovinami paskleidus plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Gerai išdžiuvę žiedai turi būti natūralios spalvos ir kvapo.
Vaisiai ir sėklos (Fructus et Semeni)
Augalai, kurių sėklos ar vaisiai(kalendrų, kmynų, krapų ir kitų) greitai byra, renkami arba pjaunami anksti rytą rasoti. Jie surišami nedideliais pėdeliais, išdžiovinami, nukuliami ir išvalomi. Džiovinant juos reikia nuolat maišyti, kad nesupelytų. Sultingi vaisiai (avietės, serbentai ir kiti) renkami nesulyti, nerasoti, prinokę, nepažeisti ligų bei kenkėjų. Jie apvytinami žemesnėje, o baigiami džiovinti 70-80°C temperatūroje. Išdžiuvę vaisiai netepa rankų, suspausti nelimpa ir yra natūralios spalvos.
Žievė (Corlex)
Daugiausia veikliųjų medžiagų žievėje būna rudenį ir pavasarį. Žievę lengviausia lupti pavasarį, brazdui išburkus, prieš sprogstant pumpurams. Tinkamiausia 3-4 metų medelių kamieno ar šakelių žievė. Žievę galima lupti miško kirtimo vietose nuo nupjautų ar nukirstų medžių ir krūmų.
Nulupta žievė džiovinama nuo saulės ir drėgmės apsaugotoje vietoje. Renkama putino žievė.
Šaknys (Radices) ir šakniastiebiai (Rhizomata)
Šios augalo dalys kasamos pavasarį arba rudenį. Geriausia kasti rudenį, kai antžeminė augalo dalis pradeda nykti. Galima kasti bet kokiu oru ir bet kuriuo dienos laiku. Iškasus reikia tuojau nuo jų nuvalyti žemes, pašalinti smulkias pridėtines šaknis, nuplauti šaltu vandeniu ir paskleisti, kad apdžiūtų. Storos šaknys perpjaunamos išilgai ir skersai. Geriausia šaknis ir šakniastiebius pradėti džiovinti natūraliomis sąlygomis, o baigti apšildomoje patalpoje ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Gerai džiūsta suverti ant virvelės. Išdžiuvę šaknys ir šakniastiebiai laužiami traškėdami lūžta.
Laikymas
Išdžiovinti vaistiniai augalai pakuojami atskirai į maišelius, dėžutes, stiklainius ir kitas priemones. Laikoma sausoje, gerai vėdinamoje, saulės neapšviestoje patalpoje 10-15°C temperatūroje. Tinkamai laikoma žolė, žiedai, lapai nesugenda 2 metus; žievė, šaknys ir šakniastiebiai- 3-4 metus. Augalai, kurie turi glikozidų, džiovinami 50-60°C temperatūroje, o eterinio aliejaus – ne aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Stipriai veikiantieji ir nuodingieji augalai laikomi atskirai užrakinti. Skirtingo kvapo augalai irgi laikomi atskirai, kad išliktų jų būdingas kvapas. Uogas reikia laikyti labai sausoje arba perpučiamoje patalpoje, kad neįsiveistų kenkėjai ar ligos.