Pažeidžia obelų, rečiau kriaušių vaisius. Rausvi (jauni gelsvi) su juoda galva, 12-18 mm ilgio vikš rai, vaisių viduje graužia landas. Landos gali būti išgraužtos iki sėklalizdžio ir sunaikintos sėklos. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta voratinkliais sulipdytų vaisiaus smulkių trupinių. Drugių išskleistų sparnų ilgis 15-19 mm, priekiniai tamsiai pilki su rausvai ruda dėme sparnų…
Category: Sodo kenkėjai
Straipsniai apie augalų kenkėjus
Sodo kenkėjai
APSAUGA NUO ŽIEDGRAUŽIO
Po žiemos obeliniai žiedgraužiai išlenda orams atšilus iki 9° C, apie balandžio 18 d. Kylant vidutinei paros oro temperatūrai, vabalų sparčiai gausėja ir daugiausiai jų būna praėjus 10 d. Kaip tik tuo metu žiedgraužiai pradeda dėti kiaušinius į žiedpumpurius. Apsaugos priemones reikia naudoti nuo obelinio žiedgraužio vabalų, nes vėliau kenkėjai deda kiaušinius, kurių jau neįmanoma…
Sodo kenkėjai
Geležingas dėmėtumas
Kai dirva, kurioje auga bulvės sušyla iki 11-18°C šilumos, bulvės šia liga neserga. Geležingas dėmėtumas bulves apima sausringu oru, kai dirva įkaista iki 22-28°C šilumos, tuomet augaluose sutrinka maisto medžiagų apykaita ir atsiranda gumbų geležingas dėmėtumas (rudėtumas), net jeigu dirvoje netrūksta drėgmės ir trąšų. Šis susirgimas pasireiškia įvairiai išsimėčiusiomis šviesiai rudomis arba rūdžių spalvos dėmėmis,…
Sodo kenkėjai
OBELINIS ŽIEDGRAUŽIS
Pažeidžia obelų, rečiau kriaušių pumpurus, žiedus. Pumpuruose besimaitindami peržiemoję vabalai išgraužia 0,5 -1,5 mm skersmens duobutes, kurios paruduoja. Pažeisti žiedai nustoja vystytis, neišsiskleidžia, ruduoja ir džiūsta. Vėliau pažeistų žiedų šonuose matyti apvalios skylutės. Vabalai 3,5-6 mm ilgio, rudi, ilgu straubleliu. Antsparnių užpakalinėje dalyje yra jstriža V formos šviesi juostelė. Lervos balsvai gelsvos su ruda galva,…
Sodo kenkėjai
Vyšninis amaras ir gleivėtasis pjūklelis
Vyšninis amaras kenkia vyšnioms bei trešnėms. Amarai gyvena apatinėse lapų pusėse, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, vėliau ruduoja ir džiūsta. Jauni ūgliai išsikraipo. Kenkėjai užteršia augalus lipniomis išskyromis, ant kurių plinta juodligė. Kenkėjai gali sumažinti derlių ir pablogina vaisių kokybę. Ant saldžių amarų išskyrų vystosi suodligė. Amarai 2 mm ilgio, tamsiai rudai…
Sodo kenkėjai
Voratinklinės erkės
Jos dažniausiai puola šiltnamio ir lauko agurkus, bet pavojingos beveik 300 rūšių kultūrinių ir dekoratyvinių augalų. Erkės pirmiausia puola apatinius augalų lapus, tuomet viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių, gelsvų dėmelių. Jos greitai plečiasi, lapai pradeda gelsti, augalai skursta, prastai dera, vėliau žūva. Erkės augalus apraizgo plonais voratinklio siūlais, kuriais jos keliauja nuo vieno augalo prie…
Sodo kenkėjai
Žieduotasis verpikas
Žieduotojo verpiko kiaušiniai žiemoja ant medžių ir krūmų. Vikšrai iš kiaušinių pradeda ristis balandžio mėnesio pabaigoje. Išsišakojusias medžių šakas jie apipina tankiu voratinkliu. Naktį vikšrai tūno voratinklyje, o dieną išlenda ir graužia medžių bei krūmų lapus. Labai smarkūs žieduotųjų verpikų antplūdžiai kartojasi kas dešimt metų. Kol neišsiskleidę medžių lapai, apziūrėkite šakas, atkreipkite dėmesį genėdami. Dėtis…