Straipsniai apie augalų kenkėjus
Vyšnių ligos. Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Jautriausios ligai vyšnios yra pavasarį, žydėjimo metu ir lapams skleidžiantis, kai sukėlėjas subrandina pernykščiuose lapuose žiemojančias sporas ir jas paskleidžia. Liepos mėnesio pradžioje lapų viršutinėje pusėje matyti rausvai rudos, pakrikos arba grupelėmis susitelkusios smulkios, 1-2 mm skersmens, dėmelės. Apatinėje lapo pusėje…
Obelų kenkėjai. Pažeidžia obelų užuomazgas ar mažus vaisius. Gelsvos su juoda ruda, 12-15 mm ilgio lervos, užuomazgų viduje sėklalizdžio link graužia landas. Pažeistų užuomazgų ar vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta šlapia mase. Pažeistos užuomazgos nubyra, o jeigu nenubyra auga deformuotos, jų išorėje matyti kaspino formos randai. Suaugėliai panašūs į muses, 6-7 mm ilgio su…
Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Pasireiškia pavasarį – ruduoja, nudžiūsta žiedynai, besiskleidžią lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti. Vėliau monilijos užpuola nokstančius, mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Ant vaisių pasirodo nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja…
Uogas užkrečia žydėjimo metu. Ant nokstančių uogų atsiranda rudos, suminkštėjusios dėmės, kurios greitai plečiasi, apima visą uogą ir supūdo ją šlapiuoju puviniu. Vėliau uogų paviršių aptraukia puri pilka veja – pelėsis. Vos palietus, konidijos ima dulkėti. Taip apkrečia sveikas uogas. Grybas žiemoja ant mumijomis virtusių pernykščių uogų, taip pat ant kitų pernykščių augalų dalių. Gali…
Lapsukiai kenkia obelims ir kitiems vaismedžiams ir uogakrūmiams. Rožinio lapsukio vikšrai žali, 7-9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm), ruda galva ir juodu priešnugarėlės skydu. Vikšrai skeletuoja ar išėda apvalias skyles lapuose, taip pat pažeidžia žiedynus. Vėliau vikšrai maitinasi susuktuose lapuose, užuomazgose ar jaunuose vaisiuose, išgraužia netaisyklingos formos duobutes. Kenkėjai plinta kasmet. Lapsukiams yra palankesnės…
Kenkėjas polifagas. Pažeidžia obelis ir kitus vaismedžius. Pavasarį išsiritusios ryškiai raudonos, 0,16-0,17 mm ilgio, 3 poromis kojų erkės čiulpia jaunų lapelių sultis. Suaugusios erkės 0,4 mm il gio, raudonos, turi 4 poras kojų. Erkės dažniausiai minta apatinėje lapų pusėje. Pažeisti lapai pašviesėja, gali nudžiūti ir nukristi. Žiemoja erkių kiaušiniai, kurie yra raudoni, apvalūs, 0,15 mm…
Pažeidžia obelų, rečiau kriaušių vaisius. Rausvi (jauni gelsvi) su juoda galva, 12-18 mm ilgio vikš rai, vaisių viduje graužia landas. Landos gali būti išgraužtos iki sėklalizdžio ir sunaikintos sėklos. Pažeistų vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta voratinkliais sulipdytų vaisiaus smulkių trupinių. Drugių išskleistų sparnų ilgis 15-19 mm, priekiniai tamsiai pilki su rausvai ruda dėme sparnų…
