Vyšnios nukenčia nuo ligų ir kenkėjų. Vyšnias kankina ligos: kokomikozė, moniliozė, „raganų šluotos“, lapų džiūsna ir kt. Pavojingiausi vyšnių kenkėjai – vyšninis amaras (Myzus cerasi L.), vyšninis pjūklelis audėjas (Neurotoma nemoralis L), vyšninis gleivėtasis pjūklelis (Calima limatina Retz.), vyšninė musė (Rhagoletis cerasi L.), o kai kuriais metais vyšnių lapus visiškai nugraužia rudmargės vanesos (Vanessa polychloras…
Kategorija: Sodo kenkėjai
Straipsniai apie augalų kenkėjus
Sodo kenkėjai
Obelų ligos. Rudasis puvinys ir vėžys
OBUOLIŲ RUDASIS PUVINYS Pažeidžia obelų žiedus, lapus, ūglius ir vaisius. Ant apsikrėtusių vaisių atsiranda nedidelė ruda apskrita, kiek įdubusi puvinio dėmelė, suminkštėja audiniai. Dėmelė greit apima visą vaisių. Paviršiuje atsiranda gelsvai rusvos arba pilkšvos dulkingos karputės. Jos būna išsidėsčiusios koncentriškais ratais. Kai kurie ant vaismedžių supuvę obuoliai sudžiūsta ir virsta mumijomis, kurios kybo iki kitų…
Sodo kenkėjai
Fastakas – apsauga nuo kenkėjų
Insekticidas fastakas patekęs per virškinimo organus, veikia vabzdžio nervų sistemą, juos paralyžiuoja. Obelis ir kriaušes fastaku galima purkšti nuo vaisėdžių, lapsukių, lapgraužių, žiedgraužių, blakučių ar amarų. Vyšnios ir slyvos purškiamos nuo amarų, pjūklelių, blakučių, vaisėdžių, lapsukių. Fastakas juoduosius ir raudonuosius serbentus, agrastus apsaugo nuo kandžių, ugniukų, lapsukių, sprindžių, pjūklelių, gumbauodžių, amarų, avietes – nuo avietinukų,…
Sodo kenkėjai
Bulvių ligos: Gumbų sausavidurė
Nekartą skusdami bulves pastebime sausas ir tuščias ertmes, kurias turime išpjaustyti. Nuo ko tai atsiranda? Kai šiltu ir drėgnu oru bulvės auga daug organinių medžiagų turinčioje dirvoje, sutrinka tolygus gumbų augimas ir apytakos procesai, suyra krakmolo grūdeliai, žūsta ląstelės ir atsiranda tuščios ertmės. Apvaliuose gumbuose jos būna pailgos arba žvaigždės formos, o pailguose – apvalios…
Sodo kenkėjai
Kaip kovoti su žirnių kenkėjais?
Bene pavojingiausi žirnių kenkėjai yra vaisgraužiai ir lapsukiai. Šių kenkėjų vikšrai žiemoja žemėje, o iš kokonų jų drugeliai pavasarį išskrenda tada, kai žirniai ima žydėti. Kiekvienas drugelis ant žirnių lapų, žiedų ir stiebų sudeda 200 ir daugiau kiaušinėlių. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 5—10 dienų iš kiaušinėlių iššliaužia vikšrai, kurie įsigraužia į ankščių vidų ir…
Sodo kenkėjai
Moniliozinė deglinė
Moniliozine degline serga visi kaulavaisiai. Liga apima vyšnias, trešnes, abrikosus, slyvas. Liga pasireiškia pavasarį. Pradeda ruduoti, o vėliau ir nudžiūva žiedynai, besiskleidžia lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Vaismedžiai atrodo lyg apšąlę ir apdeginti. Vėliau monilojos užpuola nokstančius mechaniškai arba vabzdžių pažeistus…
Sodo kenkėjai
Vyšnių kokomikozė
Vyšnių ligos. Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Kokomikozė pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius, vaisius. Jautriausios ligai vyšnios yra pavasarį, žydėjimo metu ir lapams skleidžiantis, kai sukėlėjas subrandina pernykščiuose lapuose žiemojančias sporas ir jas paskleidžia. Liepos mėnesio pradžioje lapų viršutinėje pusėje matyti rausvai rudos, pakrikos arba grupelėmis susitelkusios smulkios, 1-2 mm skersmens, dėmelės. Apatinėje lapo pusėje…
Sodo kenkėjai
Obuolinis pjūklelis
Obelų kenkėjai. Pažeidžia obelų užuomazgas ar mažus vaisius. Gelsvos su juoda ruda, 12-15 mm ilgio lervos, užuomazgų viduje sėklalizdžio link graužia landas. Pažeistų užuomazgų ar vaisių išorėje matyti apvali anga, užkimšta šlapia mase. Pažeistos užuomazgos nubyra, o jeigu nenubyra auga deformuotos, jų išorėje matyti kaspino formos randai. Suaugėliai panašūs į muses, 6-7 mm ilgio su…
Sodo kenkėjai
Kaulavaisinių moniliozinė degligė
Serga vyšnios, trešnės, abrikosai, slyvos. Pasireiškia pavasarį – ruduoja, nudžiūsta žiedynai, besiskleidžią lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti. Vėliau monilijos užpuola nokstančius, mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Ant vaisių pasirodo nedidelės rudos puvinio dėmės, kurios didėja…
Sodo kenkėjai
Kekerinis puvinys
Uogas užkrečia žydėjimo metu. Ant nokstančių uogų atsiranda rudos, suminkštėjusios dėmės, kurios greitai plečiasi, apima visą uogą ir supūdo ją šlapiuoju puviniu. Vėliau uogų paviršių aptraukia puri pilka veja – pelėsis. Vos palietus, konidijos ima dulkėti. Taip apkrečia sveikas uogas. Grybas žiemoja ant mumijomis virtusių pernykščių uogų, taip pat ant kitų pernykščių augalų dalių. Gali…