Straipsniai apie augalų kenkėjus
Kiekvienais metais obelaičių ar kriaušaičių augintojai susiduria su įvairiausiomis problemomis, dažniausia iš jų – kaip išgydyti viena ar kita ligą, kuri užpuolė medelį. Kad nebūtų po laiko, geriausia iš anksto prevenciškai pasirūpinti apsauga nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų, kad būtų galima džiaugtis sveiku medeliu. Jau po žydėjimo reikia aptvarkyti medelį: išgenėti šakas, ypatingai tas, kurios…
Vyšnios nukenčia nuo ligų ir kenkėjų. Vyšnias kankina ligos: kokomikozė, moniliozė, „raganų šluotos“, lapų džiūsna ir kt. Pavojingiausi vyšnių kenkėjai – vyšninis amaras (Myzus cerasi L.), vyšninis pjūklelis audėjas (Neurotoma nemoralis L), vyšninis gleivėtasis pjūklelis (Calima limatina Retz.), vyšninė musė (Rhagoletis cerasi L.), o kai kuriais metais vyšnių lapus visiškai nugraužia rudmargės vanesos (Vanessa polychloras…
OBUOLIŲ RUDASIS PUVINYS Pažeidžia obelų žiedus, lapus, ūglius ir vaisius. Ant apsikrėtusių vaisių atsiranda nedidelė ruda apskrita, kiek įdubusi puvinio dėmelė, suminkštėja audiniai. Dėmelė greit apima visą vaisių. Paviršiuje atsiranda gelsvai rusvos arba pilkšvos dulkingos karputės. Jos būna išsidėsčiusios koncentriškais ratais. Kai kurie ant vaismedžių supuvę obuoliai sudžiūsta ir virsta mumijomis, kurios kybo iki kitų…
Insekticidas fastakas patekęs per virškinimo organus, veikia vabzdžio nervų sistemą, juos paralyžiuoja. Obelis ir kriaušes fastaku galima purkšti nuo vaisėdžių, lapsukių, lapgraužių, žiedgraužių, blakučių ar amarų. Vyšnios ir slyvos purškiamos nuo amarų, pjūklelių, blakučių, vaisėdžių, lapsukių. Fastakas juoduosius ir raudonuosius serbentus, agrastus apsaugo nuo kandžių, ugniukų, lapsukių, sprindžių, pjūklelių, gumbauodžių, amarų, avietes – nuo avietinukų,…
Nekartą skusdami bulves pastebime sausas ir tuščias ertmes, kurias turime išpjaustyti. Nuo ko tai atsiranda? Kai šiltu ir drėgnu oru bulvės auga daug organinių medžiagų turinčioje dirvoje, sutrinka tolygus gumbų augimas ir apytakos procesai, suyra krakmolo grūdeliai, žūsta ląstelės ir atsiranda tuščios ertmės. Apvaliuose gumbuose jos būna pailgos arba žvaigždės formos, o pailguose – apvalios…
Bene pavojingiausi žirnių kenkėjai yra vaisgraužiai ir lapsukiai. Šių kenkėjų vikšrai žiemoja žemėje, o iš kokonų jų drugeliai pavasarį išskrenda tada, kai žirniai ima žydėti. Kiekvienas drugelis ant žirnių lapų, žiedų ir stiebų sudeda 200 ir daugiau kiaušinėlių. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 5—10 dienų iš kiaušinėlių iššliaužia vikšrai, kurie įsigraužia į ankščių vidų ir…
Moniliozine degline serga visi kaulavaisiai. Liga apima vyšnias, trešnes, abrikosus, slyvas. Liga pasireiškia pavasarį. Pradeda ruduoti, o vėliau ir nudžiūva žiedynai, besiskleidžia lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Liga pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Vaismedžiai atrodo lyg apšąlę ir apdeginti. Vėliau monilojos užpuola nokstančius mechaniškai arba vabzdžių pažeistus…
