Straipsniai apie augalų kenkėjus
Pažeidžia šaknis ir apatinę stiebo dalį (30-40 cm nuo žemės paviršiaus). Kad avietės serga šaknų gumbu, galima įtarti jeigu stiebai ploni ir menkai dera. Jeigu išaugų ant stiebo nematyti, būtina patikrinti krūmo stiebus ties šaknies kakleliu arba pačias šaknis. Ten gali būti įvairaus dydžio išaugų, kurios jaunos – šviesios ir minkštos, o sendamos paruduoja, sukietėja,…
Yra viena iš dažniausių aviečių virusinių ligų. Aviečių stiebai būna storesni ir trumpesni už sveikuosius. Jų viršūnės rudenį nudžiūsta. Ligos požymiai ypač ryškūs, kai skleidžiasi lapai. Jie būna smulkūs, susigarbanoję, lapalakštis išmargintas blyškiomis žalsvomis arba gelsvomis dėmėmis, kraštai ir ypač viršūnė užsiraitę į apačią. Apatinė lapų pusė gali būti bronzinio atspalvio. Lapų gyslos pasidaro lyg…
Maitindamiesi amarai išskiria saldžių ekskrementų lašelius. Šie lašeliai nubėga augalais, priviliodami muses, vapsvas, bites ir ypač dažnai – sodo skruzdėles. Jei ant sveikų augalų pamatysite skruzdėles, žinokite – jos apsaugo amarus nuo kitų kenkėjų ir netgi žiemai pateles nuneša į skruzdėlynus. Amarai kenksmingi ne vien tik tuo, jog čiulpia augalų sultis. Amarai neretai būna ir…
Daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, gėles pažeidžia įvairių rūšių amarai. Amarai būna žalsvi, pilkšvi ir net juodi. Amarai beveik nejudėdami tupi ant apatinės lapų pusės ir čiulpia jų sultis. Amarų pažeisti lapai susisuka ir miršta. Ūglių galai išsikreivina, nustoja augti, prastai bręsta, o daržovės – nudžiūva. Amarai netampa lėliukėmis, o peržiemoja jų kiaušinėliai. Amarų kiaušinėliai – ovalūs,…
