Chamaenerion angustifolium (L.) Scop. Daugiametis, iki 150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas paprastas arba viršūnėje kiek šakotas, apvalus, plikas. Lapai pražanginiai, lancetiški, 5—12 cm ilgio, 0,7 — 2,0 cm pločio. Žiedai iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, susitelkę ilgose kekėse stiebo viršūnėje. Vainiklapiai šviesiai rožiniai. Vaisius — 4—9 cm ilgio, ankštaros pavidalo dėžutė. Sėklos smulkios, pailgos,…
Kategorija: Žoliniai vaistiniai augalai
Vaistiniai augalai
Žoliniai vaistiniai augalai
Paprastoji garšva
Aegopodium podagraria L. Daugiametis, 50—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas tuščiaviduris, briaunotai vagotas, šakotas, prie pagrindo šeriškai plaukuotas. Apatinis lapas trilapis, kiti plunksniškai suskaldyti. Žiedynas skėtis, pagrindinis skėtis su 15—20 stipinų; šoniniai skėčiai mažesni, nevaisingi. Vainiklapiai balti arba rusvi. Vaisius 3 mm ilgio, 2 mm pločio, rudas, kiaušiniškas. Žydi gegužės—rugsėjo mėn., vaisiai subręsta rugpjūčio—spalio mėn.…
Žoliniai vaistiniai augalai
Dirvoninis dobilas
Trifolium aureum Poll. Vienametis, kartais dvimetis, 10—40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, dažniausiai nuo pat pamato išsišakojęs, plaukuotas. Lapai pražailginiai, trilapiai. Žiedai iš pradžių 4 — 5 mrn, peržydėję 6—7 mm ilgio, po 40—70 susitelkę į tankias galvutes. Vainikėlis geltonas, peržydėjęs gelsvai rudas arba rusvas, blizgantis. Ankštys 2 mm ilgio, apie 1,5…
Žoliniai vaistiniai augalai
Vaistinė dirvuolė
Agrimonia eupatoria L. Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, viršutinė dalis kiek šakota, plaukuotas. Lapai sudėtiniai, pertrauktai neporomis plunksniški, į viršūnę mažėjantys. Žiedynas — paprasta, į viršūnę tankėjanti, varpiška, 10—30 cm ilgio kekė. Žiedai taisyklingi, vainiklapiai geltoni. Vaisius 5—8 mm. ilgio, 3—6,5 mm skersmens, vagotas, šeriuotas. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Vaisiai sunoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn.…
Žoliniai vaistiniai augalai
Didžioji dilgėlė
Urtica dioica L. Daugiametis, 60—150 cm aukščio, su dilginamaisiais plaukeliais žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, 8—17 cm ilgio ir 2—8 cm pločio. Žiedai vienalyčiai, žali neryškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius — ovališkas arba kiauši-niškas, 1,2 —1,5 m m skersmens riešutėlis. Žydi liepos—spalio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga miškuose, pamiškėse, krūmuose,…
Žoliniai vaistiniai augalai
Paprastasis čiobrelis
Thymus serpyllum L. Daugiametis, 10—30 cm aukščio puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, plaukuotas. Lapai priešiniai, 5—10 mm ilgio, lancetiški, elipsiški, blakstienotais kraštais. Vainikėlis dažniausiai purpurinis. Vaisius — beveik apskritas, 0,6 mm ilgio, tamsiai rudas riešutėlis. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio —rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Auga retuose sausuose pušynuose, viržynuose, smėlio karjeruose, sausuose šlaituose.…
Žoliniai vaistiniai augalai
Vaistinė česnakūnė
Alliaria officinalis Andrz. Dvimetis arba daugiametis, iki 100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, tvirtas, briaunotas, apatinė dalis plaukuota. Lapai ilgakočiai, inkstiški, karbuoti, stiebiniai trumpakočiai, širdišku pamatu, nelygiai dantyti, nusmailėjusia viršūne. Žiedai smulkūs, balti. Vaisiai — 36—60 mm ilgio ir 2 mm pločio ankštaros. Sėklos pailgos, iki 3 mm ilgio, juosvai rudos. Žydi nuo balandžio…
Žoliniai vaistiniai augalai
Pražangialapė blužnutė
Chrysosplenium alternifolium L. Daugiametis, 5—15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, sultingas. Pamatiniai lapai 2—4, ilgakočiai, apskritai inkstiški, širdišku pamatu, karbuoti; stiebiniai 1—3, pražanginiai, trumpakočiai. Žiedynas apgaubtas gelsvai žalių pažiedžių. Žiedai geltoni. Vaisius — dėžutė. Sėklos juodos, blizgančios. Žydi balandžio—birželio mėn. Auga šlapiuose miškuose, vandens telkinių pakrančių krūmuose. Neretas. Vaistinei žaliavai vartojama antžeminė dalis,…
Žoliniai vaistiniai augalai
Plačialapis begalis
Laserpitium latifolium L. Daugiametis, 60—150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, smulkiai briaunotas, ruožuotas, minkšta šerdimi, viršutinė dalis šiek tiek šakota. Lapkočiai iki 40—50 cm ilgio, pamatas paplatėjęs į išsipūtusią makštį; apatiniai lapai kartais net 3 kartus plunksniški, standūs; viršutinių lapų lapeliai lancetiški, lygiakraščiai, prie pamato susiaurėję į kotelį; visų lapų gyslos apaugusios šereliais. Žiedyne…
Žoliniai vaistiniai augalai
Menturlapė baltašaknė
Polygonatum verticillatum (L.) All. Stiebas vagotai briaunotas, šiurkštus, 20—80 cm aukščio. Lapai meturiniai, po 2—7, bekočiai, pailgai lancetiški arba linijiški. Apyžiedis baltas, kartais rožinis. Uoga iš pradžių raudona, vėliau juodai mėlyna. Auga miškuose, miškų šlaituose. Paplitusi Žemaitijoje. Nedažna. Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba anksti pavasarį. Šakniastiebiuose yra gleivių, širdį veikiančių glikozidų, saponinų, alkaloidų;…