Cetraria islandica (L.) Ach. Daugiametė, iki 10 cm aukščio kerpė. Gniužulas sudarytas iš šakotų, netaisyklingų plokščių, blakstienotais kraštais skiaučių. Viršutinė jų pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmėmis, kurios skiaučių pakraščiuose susilieja. Plačiųjų skiaučių galuose susidaro lęšiuko formos rudi apoteciai (vaisiakūniai), kuriuose formuojasi aukšliai; juose išsivysto sporos. Auga sausuose pušynuose. Paplitusi…
Kategorija: Žoliniai vaistiniai augalai
Vaistiniai augalai
Žoliniai vaistiniai augalai
Dvinamė katpėdė
Antennaria dioica Gaertn Daugiametis, 7—20 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas vienas arba keli, nešąkoti, apšepę baltais pūkais. Pamatiniai lapai kastuviški, stiebiniai linijiški arba lancetiški, pūkuoti. Graižai vienalyčiai, skėtiškose kekėse; kuokeliniai graižai balti, o piesteliniai rožiniai. Vaisius pailgas, 0,5 —1,0 mm ilgio, su skristuku. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugsėjo mėn. Auga saulėtose pamiškėse, šlaituose, sausuose…
Žoliniai vaistiniai augalai
Didžiažiedė juodgalvė
Prunella grandiflora (L.) Scholler. Žiedai 20—25 mm ilgio. Vainikėlis violetinis, melsvai violetinis arba rausvas. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Auga šlaituose, pamiškėse, miškuose, miškų aikštelėse. Augalas retas, saugomas. Vaistinis, dekoratyvus, medingas. Vaistinei žaliavai vartojama žolė, nupjauta augalams žydint. Paprastosios juodgalvės žolėje yra rutino, hiperozido, saponinų, 0,5% eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, dervų, 0,98% rauginių medžiagų, 30 mg% askorbino…
Žoliniai vaistiniai augalai
Paprastoji juodgalvė
Prunella vulgaris L. Daugiametis, 10—45 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba prie pagrindo kiek išsilenkęs, keturbriaunis, rausvas. Lapai, išskyrus viršutinę porą, kotuoti, kiaušiniški arba pailgai lancetiški, lygiakraščiai. Žiedų menturiai į varpas susitelkę. Vainikėlis violetinis arba melsvai violetinis. Vaisius — kiaušiniškas, 1,5 — 2,0 mm ilgio ir apie 1 mm skersmens, tribriaunis riešutėlis. Žydi birželio—rugsėjo…
Žoliniai vaistiniai augalai
Paprastoji jonažolė
Hypericum perforatum L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, su 2 briaunomis. į viršūnę gausiai šakotas. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, linijiški, lygiakraščiai, 1 — 3 cm ilgio, bekočiai, su įlankėlėmis. Žiedai skėtiškose kekėse. Vainiklapiai geltoni. Vaisius — trilizdė dėžutė. Sėklos rudos. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Auga retuose miškuose, šlaituose, pagrioviuose, dirvonuose. Paplitusi visoje Lietuvoje.…
Reti augalai, Žoliniai vaistiniai augalai
Smiltyninis gvazdikas
Dianthus arenarius L. Daugiametis, daugiastiebis, melsvai žalias, 15—30 cm aukščio žolinis augalas. Bežiedžiai stiebai gulsti, šakoti, žiediniai statūs arba kylantys. Žiedai apie 2,5 cm skersmens, pavieniai, kvapūs. Vainiklapiai balti, kartais rožiniai, su žalia dėme prie pamato, apaugę baltais arba raudonais plaukeliais. Vaisius — daugiasėklė dėžutė. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Auga sausose vietose, sausuose pušynuose. Paplitęs pietryčių…
Žoliniai vaistiniai augalai
Rūgtis gyvatžolė
Polygonum bistorta L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, standus, plikas, bambliuotas. Lapai pražanginiai, kotuoti, pailgi arba pailgai lancetiški, lygiais arba nežymiai banguotais kraštais. Apatiniai lapai 4—20 cm ilgio, 1—7,5 cm pločio, stiebiniai mažesni ir siauresni. Žiedynas — cilindriška, 1,5—5 cm ilgio, iki 2 cm skersmens tanki varpa. Žiedai smulkūs, balkšvai rožiniai. Vaisius…
Žoliniai vaistiniai augalai
Trumpakotis gyslotis
Plantago media L. Daugiametis. Lapai elipsiški, trumpakočiai arba beveik bekočiai, abipus plaukuoti. Varpos pailgai cilindriškos, tankios. Kuokeliai violetiniai. Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens. Auga sausose pievose, miškų aikštelėse, pagrioviuose. Dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojami gysločių lapai, kurie pjaunami augalams žydint, ir subrendusios sėklos. Lapuose yra apie 5% gleivių, iki 10% rauginių medžiagų, iki…
Žoliniai vaistiniai augalai
Siauralapis gyslotis
Plantago lanceolata L. Daugiametis. Žiedstiebis vagotas. Lapai siauri, lancetiški. Žiedynai trumpi. Dulkinės šviesiai geltonos. Sėklos iki 3 mm ilgio. Žydi gegužės—rugsėjo mėn. Sėklos pradeda bręsti liepos mėn. pradžioje. Auga sausose pievose, miškų aikštelėse, dirvonuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Daugiau straipsnių: Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata L.) Ant ilgo laibo koto iškilęs tankus, pailgas, pasišiaušęs žiedynas. Žiedai… Plačialapis…
Žoliniai vaistiniai augalai
Plačialapis gyslotis
Plantago major L. Daugiametis žolinis augalas. Lapai sveiki, elipsiški, ilgakočiai. Žiedynkotis belapis, vagotas, kiek plaukuotas. Žiedynas — Cilindriška, tanki varpa. Vainikėlis gelsvai žalias. Vaisius — dėžutė. Sėklos rudos, įvairios formos, smulkios. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga pievose, pakelėse, pamiškėse, pagrioviuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Daugiau straipsnių: Siauralapis gyslotis Plantago lanceolata L.…