Category: Žoliniai vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Kelminis papartis

Dryopteris filix-mas (L.) Schott. Daugiametis, iki 1 m aukščio sporinis augalas. Lapo lakštas pailgas, nusmailėjusia viršūne ir susiaurėjusią pamatine dalimi, vieną kartą plunksniškas, iki 100 cm ilgio. Apatinėje lapų pusėje sporangės susitelkusios į šorus. Sporifikuoja birželio—rugsėjo mėn. Auga miškuose, krūmynuose, sausose ir apydrėgnėse vietose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį. Juose yra…

Mėlynasis palemonas

Polemonium coeruleum L. Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas vienas arba keli, statūs, nešakoti arba viršutinė dalis šakota, pliki, tik žiedyno srityje apaugę liaukiniais plaukeliais, tuščiaviduriai. Lapai pražanginiai, sudėti­niai, neporomis plunksniški, skroteliniai ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai, viršūniniai bekočiai. Žiedai pavie­niai, viršūninėse šluotelėse, kvapūs. Vainikėlis ryškiai mėlynas, žydras, tamsiai violetinis arba baltas. Vai­sius — rutuliška, daugiasėklė…

Paprastoji pakalnutė

Convallaria majalis L. Daugiametis, 25—30 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas stačias, belapis, plikas, dažniausiai pusiau apvalus arba trikampis. Lapai pamatiniai, 2—3, 9—25 cm ilgio, 5—9 cm pločio, ilgakočiai, pliki. Žiedai balti (yra formų su raudonais arba rožiniais), kvapūs, nusvirę, vienaša­lėse kekėse. Vaisius — rausvai oranžinė uoga. Sėklos apvalios, šviesiai gelsvos. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai prinoksta…

Nuodingoji nuokana

Cicuta virosa L. Daugiametis, 50—150 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas vagotas, tuščiaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai 3 kartus plunksniški, gležni, ilgakočiai. Žiedai balti, sudėtiniame skėtyje. Vaisius apvalus, dvisėklis, rudai geltonas, širdišku pamatu. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Auga dumblingose balose, upių senvagėse, užaugančių ežerų pakraščiuose. Šiaurvakariniuose rajonuose beveik neauga, kitur apyretė arba dažna. Žolėje yra 0,08%, šakniastiebiuose…

Baltažiedė notrelė

Lamium album L. Daugiametis, 30—60 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas stačias arba kylantis, keturbriaunis, plaukuotas. Lapai priešiniai, 3 — 8 cm ilgio, 1,5—5 cm pločio, plau­kuoti. Žiedai viršutinių lapų pažastyse. Vainikėlis bal­tas, gelsvas arba nešvariai baltas. Vaisius iš 4 riešutė­lių. Žydi nuo gegužės mėn. iki vėlyvo rudens. Auga šiukšlynuose, pavėsingose vietose, soduose, pamiš­kėse, krūmuose. Paplitusi…

Miškinė notra

Stachys sylvatica L. Daugiametis, 60—120 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas stačias, šakota viršūne, plaukuotas. Lapai platūs, 10—12 cm ilgio ir 6,5—7,5 cm pločio, smailūs, stambiai karbuoti, dantyti, žemutiniai ir viduriniai ilgakočiai, plaukuoti. Žiedai 12—15 mm ilgio. Vainikėlis nešvariai tamsiai purpurinis, kartais baltas. Vaisiai — apie 1,5 mm ilgio, rudi, priplota viršūne riešutėliai. Žydi birželio—rugpjūčio mėn.…

Vaistinė notera

Betonica officinalis L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas stačias, keturbriaunis, išlinkusiu pamatu, viršutinė dalis kartais šakota, šiurkščiai plaukuotas. Lapai prie­šiniai, buki, 5—13 cm ilgio, 2—6 cm pločio, širdišku pagrindu, karbuoti, plaukuoti, rečiau pliki, pamatiniai ilgakočiai, viršutiniai bekočiai; visi plaukuoti. Žiedynas 3—6 cm ilgio, tankus. Žiedai apie 2 cm ilgio. Vainikė­lis purpurinis, kartais baltas.…