Žiedai stambūs, taisyklingi, nusvirę, po kelis retuose žiedynuose. Vainiklapiai piltuvėlio pavidalo, kiekvienas su pentinu. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisius — sutelktinis lapavaisis; sėklos juodos, žvilgančios. Stiebas status, arčiau viršūnės šakotas. Lapai 1—2 kartus trilapiai, pilkšvai žali, šviesia apatine puse, viršutiniai triskilčiai. Daugiametis augalas su šakota šaknimi. Auga šviesiuose, sausuose miškuose, miškų retmėse ir aikštelėse,…
Vasarą žydintys augalai
Dvilapė blandis (Platanthera bifolia L.)
Žiedai balti, pailgoje viršūninėje kekėje. Kaip ir kitų gegužraibinių, blandies apyžiedžio lapeliai nevienodi. Vienas jų virtęs lūpa, jis paprastai ilgesnis už kitus ir turi ilgą pentiną. Gretimų žiedų pentinai pakrypsta į skirtingas puses, ir visa kekė atrodo apšepusi. Blandis pražysta beveik kartu su pakalnutėmis, gegužės pabaigoje, žydi gana ilgai, pavienių žiedų dar galima rasti ir…
Vasarą žydintys augalai
Pilkalapė sidabriukė (Goodyera repens R. Br.)
Maži, kvapnūs, balkšvi žiedai vienašoniame, siaurame, tankiame žiedyne. Pažiedės žalios, smailios, pailgos. Žiedlapiai laisvi, smailiaviršūniai, vidiniai susiglaudę sudaro šalmą. Lūpa giliai įgaubta, bet be pentino. Visas žiedynas, išskyrus vidinius apyžiedžio lapelius, gausiai apaugęs trumpais plaukeliais. Žydi liepos ir rugpjūčio mėn. Vaisius — dėžutė. Stiebas žemas, retai daugiau kaip 20 cm aukščio, status. Lapai elipsiški, apysmailiai,…
Vasarą žydintys augalai
Daugiažiedė baltašaknė (Polygonatum multiflorum L.)
Žiedai vamzdiški, maloniai kvepia, nusvirę, puokštelėmis kaba po kiekvienu lapu. Apyžiedis baltas, jo danteliai žali. Vaisius — mėlynai juoda uoga. Stiebas lanku išsilenkęs, gana ilgas (iki 70 cm), apvalus. Lapai odiški, kiaušiniški arba elipsiški, išsidėstę išilgai stiebą dviem eilėmis taip, lyg būtų vienas plunksniškas lapas. Daugiametis augalas su šakniastiebiu. Auga vidutinio drėgnumo ūksminguose miškuose, pakankamai…
Žoliniai vaistiniai augalai
Šiurkštusis asiūklis
Equisetum hyemale L. Daugiametis, sporinis, žolinis augalas. Stiebai žiemoja n ty s, 6 mm skersmens, dažniausiai nešakoti, šiurkštūs, iki 60 cm aukščio, žali. Makštys iki 15 m m ilgio, jų pagrindas balsvas, viršūnės juosvai rudos arba juodos. Sporifikuoja birželio—rugpjūčio mėn. Auga smėlinguose ir žvyringuose dirvožemiuose, pušynuose, viržynuose, šlaituose. Paplitęs visoje Lietuvoje, bet mažais sąžalynais. Žaliavai…
Vasarą žydintys augalai
Dvilapė medutė (Majanthemum bifolium L.)
Baltų žiedų kekės mažos, stačios, ant kekės šakelių po 2—3 žiedelius. Ji pasitinka vasarą jau prasiskleidusiais pirmaisiais žiedais ir žydi visą birželį. Vaisius — raudona uoga, kiek panaši į pakalnutės. Uoga rausta pamažu, iš pradžių papilkėja, būna panaši į perlą, vėliau atsiranda rausvi taškeliai ir tik po to paraudonuoja visas paviršius. Augalas nedidelis, apie 10—12…