Smulkūs dvilyčiai ajero žiedai susitelkę žaliose burbuolėse, kurių žiedynlapis irgi žalias, panašus į lapą. Burbuolė atrodo auganti iš šono, nors iš tikrųjų yra stiebo viršūnėje. Žydi birželio ir liepos mėn. Augalas maždaug 1 m aukščio, maloniai kvepia. Stiebas ir lapai plokšti. Lapai kalavijiški, pamatine dalimi apkabina stiebą. Daugiametis augalas su storu, nariuotu, šakotu šakniastiebiu, kuris…
Ir meldas žydi, nors jo žiedai anaiptol nepanašūs į vėdryno, gvazdiko ar notrelės. Apyžiedis virtęs šereliais, pažiedės — pienelės. Žiedai varputėse, o šios sudaro kuokštus. Meldas žydi birželio ar net liepos mėn. Vaisius — tribriaunis riešutėlis. Stiebų daug, nuo kitų, net ir giminingų augalų jie skiriasi tuo, kad yra belapiai, tiesūs, stori, statūs, 2,5 m…
Ar viksvos žydi, ar ne? Žinoma, jos žydi ir subrandina vaisius, tik jų žiedai labai saviti, smulkūs, sudaro įvairius žiedynus. Šeriuotosios viksvos (C. appropinauata Schum.) visos varputės vienodos, trumpokos, susitelkusios šakotoje šluotelėje. Pažiedės rausvai rudos, maišeliai apvalūs, gysloti, turi dantytus snapelius. Stiebas status, iki 60 cm aukščio. Lapai siauri, ilgi, su juosvomis, blizgančiomis makštimis. Auga…
Stambios, didelės ir tankios vienašalės šluotelės iš tolo išskiria nendres, sunku jas supainioti su kitais varpiniais. Varputės rudai violetinės, rečiau rusvos, iki 1 cm ilgio, su 3—7 žiedais, jų ašis plaukuota. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. Stiebas 1—4 m aukščio, status, storas, lapuotas. Lapai pilkšvai žali, linijiški, iki 2,5 cm pločio, smailiaviršūniai, aštriais kraštais,…
Sykį pamatęs švendrą su jokiu kitu augalu jo nesupainiosi, nes nė vienas neužaugina tokių žiedynų. Tai cilindriškos rudos burbuolės ant ilgo koto. Dėl jų ir augalas įvairiai vadinamas skirtinguose rajonuose: bimbė, buožė, ditkūlis, dundė, meškakūlė, vilkuodegė, žąskūlis ir kt. Beje, tos rudos burbuolės tai jau nužydėjęs žiedynas su sunokusiais vaisiukais — riešutėliais ir išlikusiais skristukų…
Žiedynas — vienašalė, puri, pailga kekė, kurios viršūnė prieš skleidžiantis žiedams būna nusvirusi, vėliau stačia. Žiedai gana dideli, nusvirę, su neilgomis, plačiai lancetiškomis pažiedėmis. Apyžiedžio lapeliai pailgi, įgaubti. Išorinio rato lapeliai už vidinio smailesni, apaugę trumpais plaukeliais, jų išorinė pusė rusvai žalia ar rausva, vidinė gelsva ar violetiškai rusva. Vidinio rato lapeliai trumpi, pliki, balti,…
