Mangoldai – sodinimas ir priežiūra

Mangoldai pagal išvaizdą panašūs į valgomuosius burokėlius, tiktai jų šaknys šakotos ir lapkočiai bei lapai daug stambesni. Lapai, priklausomai nuo veislės, būna lygūs arba garbanoti, skiriasi ir spalva. Maistui vartojami lapkočiai ir lapai. Turi daug vitaminų. Lapai tinka vartoti praėjus 50-60 dienų po sėjos. Iš mongoldų lapų verdamos sriubos, valgomi troškinti, dedami į salotas, lapkočius…

Rinkėtasis nuosėdis

Cortinarius armillatūs Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 7—10(15) cm skersmens, jaunų varpelio formos, kūgiška, senesnė paplokščia, su buku gūbreliu, plaušuota, žvynuota, kraštai su raudono šydo liekanomis, sausa, mėsinga. Lakšteliai gelsvai rusvi, rudi, reti, platūs, trapūs, prisegtiniai. Kotas 5—12(15) cm ilgio, 1—4 cm storio, į pagrindą storėjantis, jaunų grybų baltas, senų rausvas, pilkai rudas, su 3—5 įstrižai kotą…

Raukšlėtasis gudukas

Rozites caperata Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5—7(12) cm skersmens, jauna ovališka, varpelio, šalmo pavidalo, senesnių grybų paplokščia, su ryškiu gūbreliu, iš pradžių balsva, violetinio atspalvio, vėliau gelsva, šiaudų spalvos, smulkiai plaušuota, žvynuota, kartais suskeldėjusi. Lakšteliai gelsvai rusvi, rudi, priaugtiniai. Kotas 7 —10(12) cm ilgio, 1—2(3) cm storio, kepurėlės spalvos, su plėveliniu rinkių, plaušuotas, į pagrindą…

Žvynuotoji skujagalvė

Pholiota squarrosa Vaisiakūniai dideli, šerpetoti, plaušuotai žvynuoti. Kepurėlė 5—15 cm skersmens, iš pradžių kūgiška, vėliau iškili, senų grybų paplokščia, gelsvai rusva, ochriškai rusva, rusvai geltona, apšepusi aštriais žvyneliais. Lakšteliai pilkai rusvi, rudi, tankūs, priaugtiniai. Kotas 7—12(15) cm ilgio, 0,5—2(3) cm storio, į pagrindą smailėjantis, tiesus arba kreivas, su ruda, plaušuota šydo liekana. Trama balsva, žalsvai…

Gūžiniai kopūstai – sodinimas, auginimas ir priežiūra

Gūžiniai kopūstai Tai daugiausia Europoje paplitusi daržovė. Yra duomenų, kad europiečiai juos vartojo net 100 – 50 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Senovės Romoje kopūstus pateikdavo desertui po pietų ir buvo teigiama, kad jie ne tik maistas, bet ir vaistas nuo daugelio ligų. Kopūstais buvo gydomos odos, virškinimo, kepenų ir blužnies ligos, taip pat egzema,…

Boheminis aukšliavarpis

Verpa bohemica Krombh. Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2—4 cm aukščio, 2—3 cm skersmens, kūgiška, varpeliška, vingiuotai raukšlėta, gelsvai ruda, ruda, pilkšvai ruda, viršutine dalimi priaugusi prie koto. Kotas 5 —10(12) cm ilgio, 1 —1,5 cm storio, plaušuotas ar smulkiai žvynuotas, tuščiaviduris, jaunų vaisiakūnių balsvas, vėliau gelsvas. Trama balsva, trapi, malonaus kvapo ir skonio. Sporos pailgai elipsiškos,…