Dėl žirnių kilmės vieningos nuomonės nėra. Vieni autoriai teigia, kad jie kilę iš Afrikos, kiti jų tėvyne laiko pietų Rusiją, Krymą, Kaukazą, Juodosios jūros pakrantes, Vidurinę Aziją, Indiją, Iraną ir Etiopiją, kadangi šiose vietose iki šiol auga laukiniai žirniai. Žirniai Šveicarijoje buvo auginami akmens amžiuje. Daug buvo auginama Senojoje Indijoje ir Senojoje Kinijoje, kur buvo…
Manoma, kad rūgštynės kilusios iš Vakarų Europos. Jos gerai buvo žinomos senovėje, bet plačiau paplito tik viduramžiais. XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių buvo gaminami padažai, verdamos sriubos, buvo vartojamos net karalių virtuvėje. 1682 m, anglų karaliaus Karolio II virėjas Žilis Rozas kepdavo pyragą, kurio įdarui vartojo ir rūgštynių sultis. Šiuo metu pas mus mėgstama rūgštynių…
Viduramžiais keliautojai vienuoliai rabarbarų iš Indijos atsivežė į Europą. Vakarų Europos šalyse rabarbarai pradėti auginti XVIII a. viduryje. Maistui vartojami rabarbarų lapkočiai, kuriuose nedaug vitaminų, tačiau gana daug vertingų mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies). Lapkočiuose yra daug organinių rūgščių. Anksti pavasarį, kaip ir rūgštynėse, yra daugiau citrinos ir obuolių rūgščių,…
Šparagai kaip kultūriniai augalai jau buvo auginami senovės Romoje. Pas mus šparagai daugiausia auginami darželiuose kaip dekoratyviniai augalai, nes jų šakutės labai tinka darant įvairių gėlių puokštes. Maistui vartojami jauni, dar neišlindę iš žemės, nepažaliavę ūgliai. Pažaliavę ūgliai sukietėja, apkarsta. Pastaruoju metu yra sukurta veislių, kurių galima valgyti ir pažaliavusius ūglius. Jaunuose šparagų ūgliuose yra…
Krienų tėvynė – Pietryčių Europa. Viduramžiais Vokietijoje krienai jau buvo auginami kaip daržovė. Šiuo metu jie vertinami visose pasaulio šalyse. Tarkuoti ir kulinariškai paruošti krienai labai tinka prie žuvies, kiaušinių ir šaltų mėsos užkandžių. Krienų dedama ruošiant salotas su burokėliais arba obuoliais, gaminant aštrius padažus. Krienų lapų arba šaknų dedama konservuojant arba marinuojant agurkus bei…
Dabartinės šeimininkės darosi kaskart išradingesnės, todėl nepasitenkina vien pagrindinėmis daržovėmis. Suradusios vietos prieskoninėms daržovėms auginti, verda aromatingesnes sriubas, gamina skanesnius sūrius, žuvies, mėsos ir daržovių patiekalus, verda kvapesnes, vitaminingesnes arbatas. Beveik visos prieskoninės daržovės turi ir gydomųjų savybių, todėl jas vartodami būsime sveikesni, stipresni, žvalesni. Yra didelis prieskoninių daržovių pasirinkimas: agurklė, bazilikas, čiobrelis, dašis, gelsvė,…
