Akacija – tai ne tik augalas, bet ir simbolis, naudojamas Senajame Testamente (ir ne tik jame), mat šis krūmas ilgainiui įgavo alegorinę reikšmę. Rašytiniuose šaltiniuose akacija vadinami įvairūs erškėtiniai augalai, bukmedžiai. Iš akacijų medienos neva buvo padaryti Sandoros skrynia, aukurai, kartys aukurams.
Iš tiesų šis augalas priklauso pupinių šeimai. Rūšių itin daug – per 1 300, iš kurių net beveik 1 000 kilusios iš Australijos. Kita dalis kilusi iš Šiaurės Amerikos. Pavadinimai tikrai žavingi: Sparnuotoji akacija, Juodoji akacija, Klajoklinė akacija, Arabinė akacija, Muilinė akacija, Švelniaplaukė akacija, Garbiniuotoji akacija, Atžalingoji akacija, Begyslė akacija, Trapioji akacija, Pūkuotoji akacija ir begalė kitų. Europoje akacijų rūšių auga labai mažai. Įdomu, jog šiais laikais, remiantis Biblijos įrašais, bandoma rekonstruoti net tiklsius akacijų rūšių pavadinimus. Tiesa, šis medelis-krūmas ne tik nuostabiai žydi, taip pat skaniai kvepia, bet ir gydo! Kadaise žmonės iš akacijų žiedų gamindavo įvairiausius užpilus, trauktines, dabar akacijų žiedų antpilai naudojami raumenų, sąnarių trynimams, o pati akacija įtraukta į vaistinių augalų sąrašus.
Šiek tiek apie akacijų geografinį paplitimą. Labiausiai į pietus augančios rūšys yra Acacia dealbata (Australijos sidabrinė akacija), Acacia longifolia (Jūrinė arba Sidnėjaus auksinė akacija), Acacia mearnsii (Juodoji akacija) ir Acacia melanoxylon (Tamsioji akacija), kurios daugiausiai randamos Tasmanijoje, Australijoje, o štai Acacia caven augimo teritorija nusidriekia iki pat Argentinos pietinių provincijų. Australiškos rūšys paprastai vadinamos Australijos (Australinėmis) akacijomis, o Afrikos ir Amerikos rūšys – tiesiog akacijomis. Acacia albida, Acacia tortilis ir Acacia iraqensis randamos augančios kaip laukinės Sinajaus dykumoje Jordano upės slėnyje Jordanijoje. Dar šios rūšys randamos tarp savanos augmenijos, kur klimatas – tropinis žemyninis. Natūraliai auga ir Vakarų Indijoje, kur vietinių akacija vadinama cusha.
Baltažiedė akacija Acacia angustissima. Šis medelis užauga iki 15 metrų aukščio. Laja užauga netaisyklinga. Lapeliai šviesūs, užauga plunksniški, ima lapoti dažniausiai pačioje vasaros pradžioje. Ši akacija ištveria dideles sausras, auga ir nelabai derlingame dirvožemyje, tačiau labiau mėgsta saulėtas, o ne pavėsingas vietas. Baltažiedės akacijos auginamos ir Lietuvoje, mūsų klimatas šiems augalams tinka, nebaisūs nė žiemos šalčiai. Tiesa, jauni augaliukai gali kiek pašalti, tačiau greitai atauga ir sulapoja. Dėl spartaus augimo, ši akacija tinka formuoti gyvatvores, kadangi pakenčia ir karpymus, želdinti pakeles.
Kvapioji akacija Acacia caven. Tai dekoratyvinis medelis, kilęs iš Pietų Amerikos: Argentinos, Čilės, Paragvajaus ir Urugvajaus. Kadangi yra dekoratyvinis, užauga neaukštas – iki 5 metrų. Ši akacija pasidengusi 2 centimetrų ilgio spygliukais. Suveša pavasarį ir apsiberia gana dideliais geltonais žiedeliais.
Garbiniuotoji akacija Acacia paradoxa mus pasiekė iš tolimosios Australijos. Šie augalai auginami vazonuose, tuomet jie užauga iki 1 metro aukščio. Krūmas pasižymi gražiais lapais ir nuo žiemos iki ankstyvo pavasario žydinčiais ir maloniai kvepiančiais geltonais žiedais. Žiemą patartina augalą “aprūpinti” bent vidutine šiluma, laistyti rikėtų saikingai, kiek daugiau – žydėjimo metu bei vasarą.