1. Žalio kadagio šakelės užpilamos verdančiu vandeniu, ekstrahuojama. Atvėsus užpilui iki +37°C, 30 min. mirkomos kojos. Po to reikia apsimauti vilnonėmis kojinėmis ir gultis į lovą. Taip gydomas reumatinis poliartritas. Gydomasis kursas – 6-7 vonios (kas antrą dieną). 2. 300 g ramunėlių žiedų užplikoma 5 I vandens, ekstrahuojama 2 val., nukošiama ir supilama į šiltą…
Huperzia selago (L.) Bernh Daugiametis, iki 30 cm aukščio, sporinis, visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Sakos stačios, dažnai sudaro tankią, puokštę. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės—spalio mėn. Auga unksmėtuose drėgnuose…
Fragaria vesca L. Daugiametis, apie 20 cm aukščio žolinis augalas. Peržydėjus žiedsostis išauga į mėsingą, sultingą, kvapų, raudoną netikrąjį vaisių, paprastai vadinamą uoga. (Tikrieji vaisiai — smulkūs, rusvi riešutėliai, kasdieninėje kalboje vadinami sėklomis.) Uogos prinoksta birželio—liepos mėn. Kartais žydi ir dera vėlyvą vasarą bei rudenį. Lietuvoje labai dažna. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose,…
Daugiametis, dvinamis augalas (tos pačios rūšies vieni augalai turi tik kuokelinius, kiti tik piestelinius žiedus). Šakniastiebiai ilgi, iki 5 m ilgio, sustorėjusiose vietose formuojasi pumpurai, išleidžiantys atžalas, iš jų pavasarį išauga nauji stiebai. Dirvožemyje šakniastiebiai pasiskirstę keliais aukštais, todėl sunku juos išrauti, o iš žemėje likusių gabalų vėl išauga nauji augalai. Stiebas 50—160 cm aukščio,…
Dvimetis, 40—120 cm aukščio augalas. Šaknis stora, verpstiška. Stiebas tvirtas, status, briaunotas, šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai širdiškai kiaušiniški, lygiakraščiai, kartais atokiai dantyti; viršutinė pusė žalia, plika, apatinė pilkšva, gauruota. Apatiniai lapai stamboki, ilgakočiai, viršutiniai mažesni, trumpakočiai. Graižai rutuliški, 1—2 cm skersmens, pailgose kekėse. Skraistlapiai trumpesni už žiedus, siauri, pliki arba kiek plaukuoti, viršūnės truputį…
Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži,…
Daugiametis žolinis augalas, apaugęs sidabrinio atspalvio plaukeliais, su trumpu šakniastiebiu. Stiebai dažniausiai keli, 50—110 cm aukščio, statūs arba kylantys, briaunoti, viršutinė dalis šakota, gausiai lapuoti. Lapai paprasti, plunksniški, 2—3 kartus giliai suskaldyti. Viršūni-niai lapai vienąkart triskilčiai arba ištisiniai. Graižai rutuliški, 2,5—4 mm skersmens, trumpakočiai, atsilošę arba nusvirę, susitelkę į vienašales kekes, kurios savo ruožtu sudaro…
