Kategorija: Rudenį žydintys augalai

Paprastoji gaiva (Lapsana communis L.)

Vienmetis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė, tvirta. Stiebas status, viršūnė šakota, dažniausiai plikas arba apatinė dalis kiek plaukuota, briaunotas, lapuotas. Lapai nevienodi: žemutiniai ilgakočiai, lyriškai plunksniškai suskaldyti, galinė skiautė labai didelė, dantyta ir 1—2 šoninės mažos, viršutiniai mažesni, bekočiai, pailgi, dantyti, smailiaviršūniai. Visi lapai ploni, minkšti. Graižai nedideli, pailgose, retokose šluotelėse. Skraistė dvieilė.…

Vienagraižė vanagė (Hieracium pilosella L.)

Daugiametis, 5—30 cm aukščio žolinis augalas su palai-pomis, gausiai apaugęs įvairiais plaukeliais. Stiebas status arba kylantis, dažniausiai belapis. Palaipos gana ilgos (iki 30 cm), išsišakojusios į visas puses, lapuotos, link viršūnės mažėjančiais lapais. Pamatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, apie 10 cm ilgio, pailgi, pilkšvai žali, plaukuoti, ypač gausiai apatinė pusė. Stiebo viršūnėje vienas gana stambus graižąs.…

Daržinė pienė (Sonchus oleraceus L.)

Vienmetis žolinis augalas su pieniškomis sultimis. Šaknis tvirta, liemeninė. Stiebas 30—100 cm aukščio, status, vagotas, tuščiaviduris, šakotas. Lapai pražanginiai, gana dideli. 10—20 cm ilgio, plunksniškai skiautėti, viršūninė skiautė stambi, trikampiška, apaugę minkštais dygliais, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai, ausyti. Graižai 5—8, vidutinio didumo (apie 2 cm pločio), stiebo viršūnėje susitelkę į netaisyklingą šluotelę. Skraistė trieilė, tamsiai…

Paprastasis kartylis (Picris hieracioides L.)

Dvimetis, kartais daugiametis žolinis augalas, turintis karčių pieniškų sulčių. Nuo to kilęs ir augalo pavadinimas (graikiškai pikros — kartus). Stiebas iki 1 m aukščio, status, viršūnė šakota, briaunotas, apaugęs šiurkščiais, kartais ir lenktais plaukeliais, lapuotas. Lapai pailgai lancetiški, apatiniai didžiausi ir giliai dantyti, link viršūnės jie mažėja, viršūniniai beveik lygiakraščiai. Graižai vidutinio didumo (apie 1,5…

Rudeninė snaudalė (Leontodon autumnalis L.)

Daugiametis, 15—20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas. Stiebas kylantis arba status, dažniausiai šakotas, plikas, belapis arba su mažais lapeliais. Lapai prie stiebo pamato skroteliniai, siaurai lancetiški, plunksniškai skiautėti arba dantyti, retai beveik lygiakraščiai, susiaurėję į sparnuotus lapkočius. Graižai vidutinio didumo, iki 20 mm skersmens, ant ilgų žiedynkočių. Graižkočiai į viršų storėjantys, su keletu žvynlapių.…

Snaudalinė džiugūnė (Hypochoeris radicata L.)

Daugiametis žolinis augalas su pieniškomis sultimis. Šaknys tvirtos, viena trumpa liemeninė ir daug storų šalutinių. Stiebas vienas arba keli, status, 20—60 cm aukščio, šakotas. Lapai tiktai pamatiniai (kartais stiebo viršutinėje dalyje yra žvynlapiai), bekočiai, ilgi, bukaviršūniai, plunksniški arba dantyti, šiurkščiaplaukiai, apatinė pusė melsvoka. Graižai 2—3 cm ilgio, pavieniai ant ilgų žiedynkočių. Skraistė iš čerpiškai išsidėsčiusių…

Didžiagalvė bajorė (Centaurea scabiosa L.)

Kai kuri didžiagalvė bajorė dar vadinama gelžingalve. Vardai apibūdina šios bajorės graižą. Jie stambūs, 2—3 cm skersmens, rutuliški, pavieniai, išaugę plonų šakų viršūnėse. Skraistė tarsi metalinė, rutuliška. Skraistlapiai čerpiškai susiklostę. Kraštiniai žiedai piltuviški, belyčiai, viduriniai vamzdiški, dvilyčiai. Vainikėliai rausvai violetiniai. Vaisiai kiaušiniški, rusvi, viršūnėje rudas skristukas ir dvejopų šerelių: išoriniai ilgi, plokšti, dantyti, vidiniai trumpučiai.…