Kategorija: Rudenį žydintys augalai

Paprastasis kartylis (Picris hieracioides L.)

Dvimetis, kartais daugiametis žolinis augalas, turintis karčių pieniškų sulčių. Nuo to kilęs ir augalo pavadinimas (graikiškai pikros — kartus). Stiebas iki 1 m aukščio, status, viršūnė šakota, briaunotas, apaugęs šiurkščiais, kartais ir lenktais plaukeliais, lapuotas. Lapai pailgai lancetiški, apatiniai didžiausi ir giliai dantyti, link viršūnės jie mažėja, viršūniniai beveik lygiakraščiai. Graižai vidutinio didumo (apie 1,5…

Rudeninė snaudalė (Leontodon autumnalis L.)

Daugiametis, 15—20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas. Stiebas kylantis arba status, dažniausiai šakotas, plikas, belapis arba su mažais lapeliais. Lapai prie stiebo pamato skroteliniai, siaurai lancetiški, plunksniškai skiautėti arba dantyti, retai beveik lygiakraščiai, susiaurėję į sparnuotus lapkočius. Graižai vidutinio didumo, iki 20 mm skersmens, ant ilgų žiedynkočių. Graižkočiai į viršų storėjantys, su keletu žvynlapių.…

Snaudalinė džiugūnė (Hypochoeris radicata L.)

Daugiametis žolinis augalas su pieniškomis sultimis. Šaknys tvirtos, viena trumpa liemeninė ir daug storų šalutinių. Stiebas vienas arba keli, status, 20—60 cm aukščio, šakotas. Lapai tiktai pamatiniai (kartais stiebo viršutinėje dalyje yra žvynlapiai), bekočiai, ilgi, bukaviršūniai, plunksniški arba dantyti, šiurkščiaplaukiai, apatinė pusė melsvoka. Graižai 2—3 cm ilgio, pavieniai ant ilgų žiedynkočių. Skraistė iš čerpiškai išsidėsčiusių…

Didžiagalvė bajorė (Centaurea scabiosa L.)

Kai kuri didžiagalvė bajorė dar vadinama gelžingalve. Vardai apibūdina šios bajorės graižą. Jie stambūs, 2—3 cm skersmens, rutuliški, pavieniai, išaugę plonų šakų viršūnėse. Skraistė tarsi metalinė, rutuliška. Skraistlapiai čerpiškai susiklostę. Kraštiniai žiedai piltuviški, belyčiai, viduriniai vamzdiški, dvilyčiai. Vainikėliai rausvai violetiniai. Vaisiai kiaušiniški, rusvi, viršūnėje rudas skristukas ir dvejopų šerelių: išoriniai ilgi, plokšti, dantyti, vidiniai trumpučiai.…

Dažinė geltė (Serratula tinctoria L.)

Daugiametis, aukštas (iki 1 m aukščio) žolinis augalas. Šakniastiebis įstrižas, išleidžia daug šaknų. Stiebas status, tvirtas, raudonas, viršūnė šakota. Lapai pražanginiai, nevienodi, apatiniai dideli, ilgakočiai, ištisiniai, pailgai kiaušiniški, nelygiai dantyti arba stambiai skiautėti, apatinė pusė šviesesnė; viduriniai ir viršutiniai bekočiai, giliai plunksniškai skiltėti arba lyriškai suskaldyti. Stiebo ir šakų viršūnėse graižai susitelkę į skėtiškas šluoteles.…

Dygliuotoji kardažolė (Onopordon acanthium L.)

Stambus, iki 1,5 m aukščio, dvimetis, voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, plačiais sparneliais, dygliuotas. Lapai stambūs, apatiniai didžiausi (iki 30 cm), link viršūnės smulkėjantys, pailgi, plunksniškai skiautėti, danteliai dygliški, apatinė pusė ryškiai gyslota. Graižai stiebo ir šakų viršūnėse, stambūs (iki 5 cm skersmens). Skraistlapiai odiški čerpiškai išsidėstę, su dygleliu viršūnėje, vidiniai statūs, viduriniai ir…

Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.)

Daugiametis, dvinamis augalas (tos pačios rūšies vieni augalai turi tik kuokelinius, kiti tik piestelinius žiedus). Šakniastiebiai ilgi, iki 5 m ilgio, sustorėjusiose vietose formuojasi pumpurai, išleidžiantys atžalas, iš jų pavasarį išauga nauji stiebai. Dirvožemyje šakniastiebiai pasiskirstę keliais aukštais, todėl sunku juos išrauti, o iš žemėje likusių gabalų vėl išauga nauji augalai. Stiebas 50—160 cm aukščio,…

Dygliuotasis dagys (Carduus acanthoides L.)

Dvimetis arba daugiametis augalas. Šaknis ilga, šakota, tvirta. Stiebas 30—100 cm aukščio, status, šakotas, dygliuotas, iki viršūnės sparnuotas. Lapai pailgi, giliai plunksniškai skaldyti, su standžiais dygliais, apatiniai greit nudžiūsta. Žiedynkočiai sparnuoti. Graižai pavieniai arba po kelis, vidutinio didumo (iki 3 cm skersmens). Skraistė daugiaeilė, jos lapelių viršūnės nusmailėjusios, dygios. Žiedynsostis truputį iškilas, apaugęs žvyneliais. Žiedai…

Mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.)

Dvimetis, 40—120 cm aukščio augalas. Šaknis stora, verpstiška. Stiebas tvirtas, status, briaunotas, šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai širdiškai kiaušiniški, lygiakraščiai, kartais atokiai dantyti; viršutinė pusė žalia, plika, apatinė pilkšva, gauruota. Apatiniai lapai stamboki, ilgakočiai, viršutiniai mažesni, trumpakočiai. Graižai rutuliški, 1—2 cm skersmens, pailgose kekėse. Skraistlapiai trumpesni už žiedus, siauri, pliki arba kiek plaukuoti, viršūnės truputį…

Paprastoji žilė (Senecio vulgaris L.)

Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži,…