Paris quadrifolia L. Daugiametis, iki 30 cm aukščio žolinis, šakniastiebinis augalas. Stiebas status, viršūninėje dalyje dažniausiai iš 4 lapų menturis. Viršūnėje vienas žalsvas, bekvapis žiedas. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius — melsvai juoda, daugiasėklė uoga; prinoksta rugpjūčio mėn. Lietuvoje dažna. Auga dažniausiai pavieniui ūksminguose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Geriausiai tarpsta derlinguose, drėgnokuose dirvožemiuose. Dauginasi šakniastiebiais…
Kategorija: Apie augalus
Straipsniai apie sodo augalus.
Vasarą žydintys augalai
Pušyninė gelteklė (Scorzonera humilis L.)
Graižai pavieniai, ilgakočiai. Visi žiedai geltoni, liežuviški. Žydi birželio mėn., kartais pradeda žydėti gegužės mėn. Vaisiai linijiški, su skristukais iš susiraizgiusių Šerelių. Stiebas vidutinio aukščio, su 1—3 šakomis. Stiebo lapai siauri, bekočiai, pamatiniai didesni, kotuoti. Visi lapai su išilginėmis gyslomis, jauni vilnoti. Daugiametis augalas, turintis pieniškų sulčių, su juoda cilindriška šaknimi. Auga šviesiuose miškuose, miško…
Augalai nevalgomais ir nuodingais vaisiais
Paprastoji pakalnutė
Convallaria majalis L. Daugiametis, šakniastiebinis žolinis augalas. Auga drėgnuose arba drėgnokuose, kartais ir sausuose, lapuočių, spygliuočių bei mišriuose miškuose; dažnai sudaro ištisus sąžalynus. Uogos raudonos ar oranžiškai raudonos, viršūninėse kekėse po 3—15; prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn., nuodingos. Daugiau straipsnių: Paprastoji pakalnutė Convallaria majalis L. Daugiametis, 25—30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas… Paprastoji gervuogė Rubus caesius L.…
Vasarą žydintys augalai
Kalninė arnika (Arnica montana L.)
Stiebo ir šakų viršūnėse išauga po vieną stambų graižą. Kraštiniai liežuviški žiedai iki 3 cm ilgio, tamsiai geltoni, lyg vėliavėlėmis gaubia graižą, vidiniai vamzdiški, taip pat tamsiai geltoni. Žydi nuo birželio iki liepos vidurio, pavienių graižų galima aptikti dar rugpjūtyje. Vaisiai — pailgi, pilkšvi, plaukuoti lukštavaisiai su skristuku iš šiurkščių, gelsvai pilkšvų plaukelių. Stiebas status,…
Augalai nevalgomais ir nuodingais vaisiais, Vaistiniai augalai
Vaistinė baltašaknė
Polygonatum odoratum (Mill.) Druce Daugiametis, 20—65 cm aukščio žolinis, šakniastiebinis augalas. Stiebas lanku išsilenkęs, su aštriomis briaunomis. Lapai pražanginiai, palinkę į vieną pusę. Žiedai žalsvai balti, kvepiantys, po 1—2 lapų pažastyse. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius — rutuliška, melsvai juoda uoga, prinoksta liepos—rugpjūčio mėn. Lietuvoje dažnoka. Labiausiai paplitusi sausuose ir vidutinio drėgnumo, šviesiuose miškuose, ypač pušynuose.…
Vasarą žydintys augalai
Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea L.)
Žiedynas — viršūninė šluotelė. Trumpakočiuose nedideliuose graižuose žiedai skirtingi, liežuviški ir vamzdiški, bet visi geltoni ir visiems būdinga vienasėkliai lukštavaisiai su skristukais. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. Stiebas žalias ar tamsiai raudonas, palankiomis sąlygomis gali užaugti iki 1 m ir daugiau. Lapai tamsiai žali, pailgi, karbuoti, su gražiu gyslų tinklu, apatiniai stamboki ir platūs,…
Augalai nevalgomais ir nuodingais vaisiais
Dvilapė medutė
Majanthemum bifolium (L.) Schmidt Daugiametis, 5—15 cm aukščio žolinis, šakniastiebinis augalas. Stiebas status, briaunotas, dažniausiai su dviem pražanginiais lapais. Žiedai smulkūs, balsvi, malonaus kvapo, viršūninėse kekėse. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius — rutuliška, tamsiai raudona, aitriai saldi uoga, prinokstanti rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis, kurias išplatina paukščiai. Lietuvoje dažna. Auga ūksminguose spygliuočių ir mišriuose, rečiau…
Augalai nevalgomais ir nuodingais vaisiais, Vandens augalai
Pelkinis žinginys
Calla palustris L. Daugiametis, 15—30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, šliaužiantis, nariuotas. Lapai blizgantys, dideli, širdiški, lankiškai gysloti; lapkočiai ilgi, prie pamato su makštimis. Žiedai smulkūs, susitelkę į burbuolę, kurią gaubia didelis, šviesia vidine puse papėdlapis. Žydi gegužės—birželio, kartais ir iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — mėsingos, raudonos, gleivėtos, žirnio didumo uogos, prinokstančios rugpjūčio—rugsėjo mėn.…
Vasarą žydintys augalai
Krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum L.)
Iš tolo kūpolio žiedai atrodo margi, tačiau iš tikrųjų jie yra tamsiai geltoni, bet įvairiaspalvės pažiedės: violetinės, rečiau rausvos, balsvos ar žalsvos spalvos. Žiedai dvilūpiai, netaisyklingi. Apatinė lūpa plokščia, trumpa, viršutinė šalmiška. Kuokeliai 4, koteliai priaugę prie vainikėlio vamzdelio. Žiedai susitelkę į vienašalę retažiedę kekę. Žydi visą vasarą. Vaisius — dėžutė su 4 sėklomis. Sėklos…
Augalai valgomais vaisiais
Paprastasis ąžuolas
Quercus robur L. Vasaržalis, iki 40 m aukščio galingas medis. Miške augančių medžių liemuo tiesus, kamienas aukštas, laja reta, o laukymėse — liemuo nelygus, išsišakojęs. Vaisius — 2—4 cm ilgio, pailga, beveik iki trečdalio apgaubta gožele, gilė. Jos pavienės arba po 2 — 5 ant ilgų kotelių. Prinoksta ir krinta rugsėjo—spalio mėn. Lietuvoje labiausiai paplitęs…