Paprastasis godas (Anchusa officinalis L.)

Godo šluotelė susideda iš trumpų lapuotų suktukų. Žiedai taisyklingi, nedideli, peržydėję nulinksta. Taurelės skiltelės pailgos, smailios. Vainikėlis suaugtinis, pumpure rausvas, tik prasiskleidęs tamsiai violetinis arba vyšninis, vėliau kiek pašviesėja ir pamėlynuoja; vamzdelis trumpas, atbraila penkiaskiautė, jo žiotis dengia balti aksomiški žvyneliai. Liemenėlis ir kuokeliai trumpi. Pražysta birželio mėn., žydi per visą vasarą. Vaisiai — pailgi,…

Raudonoji žiognagė

Geum rivale L. Daugiametis, 15—75 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, nešakotas, apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Lapai suskaldyti, ilgakočiai, su 2—3 poromis dvigubai dantytų šoninių skilčių. Žiedai 2—3, varpiški, nusvirę, peržydėję statūs. Vainikėlis rausvas arba gelsvas, su raudonai rudomis gyslomis ir ilgu nageliu. Vaisiai su 1 cm ilgio kablišku liemenėliu. Žydi gegužės—birželio…

Dirvinis progailis (Anagallis arvensis L.)

Ilgakočiai nedideli progailio žiedai išauga po vieną viršutinių lapų pažastyse. Taurėlapiai pailgi, lygiakraščiai. Vainiklapiai raudoni, greit nukrinta. Žydi nuo birželio pradžios iki rugsėjo mėn. Vaisius — rutuliška, dangteliu atsidaranti dėžutė. Sėklos tamsios, kampuotos. Stiebas gulsčias, neilgas, šakotas, keturbriaunis. Lapai priešiniai, lygiakraščiai. Vienmetis augalas. Sėklas išnešioja vėjas. Auga pasėliuose, pūdymuose, palaukėse, daržuose, dirvonuose, nerūgščiuose, molio ir…

Geltonoji žiognagė

Geum urbanum L. Daugiametis, 30—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, su 1 — 3 poromis šoninių skiaučių, stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, trumpakočiai, skiautėti. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai geltoni. Vaisius — apaugęs trumpais šereliais riešutėlis. Žydi gegužės—rugsėjo mėn. Auga pievose, lapuočių miškuose, parkuose.…

Aukštoji dedešva (Malva alcea L.)

Žiedai po vieną ar kelis lapų pažastyse. Taurėlapiai tarpusavyje suaugę, plaukuoti, juos dar gaubia pataurys. Vainiklapiai penki, rožiniai, su tamsiomis gyslelėmis, iškirpta viršūne. Kuokelių daug, visi koteliais suaugę, sudaro vamzdelį. Žydi ištisą vasarą. Vaisius — plokščias skeltavaisis, apgaubtas taurelės su patauriu; vaisiukai ratu išsidėstę, raukšlėti, ritinio pavidalo. Stiebas status, aukštas, apaugęs plaukeliais. Lapai plaštakiškai suskaldyti,…

Triskiautė žibuoklė

Hepatica nobilis Garsault Daugiametis, 5—25 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas plaukuotas. Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, melsvai violetiniai, rožiniai arba balti. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydi balandžio—gegužės mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse. Labai dažna visuose rajonuose. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių,…