Anisum vulgare Gaerth. (Skėtinių šeima) Vienmetis žolinis augalas. Stiebas stačias, apvalus, šakota viršūne. Šaknis plona. Apatiniai lapai ilgakočiai, vientisi, dantyti, vidiniai – plunksniški, dažnai su triskiautėmis skiltelėmis, viršutiniai – triskilčiai arba vientisi. Žiedai balti, smulkūs, stiebo ir šakučių viršūnėse – sudėtinis skėtis. Vaisiai smulkūs, žalsvai rausvi. Augalas kilęs iš Mažosios Azijos, Graikijos. Lietuvoje auginamas soduose…
Anyžius patariama auginti mėšlu arba durpių ir mėšlo kompostu patręštame dirvožemyje. Anyžius geriausiai auginti lengvoje, gerai įdirbtoje neutralaus rūgštingumo arba šarminiame dirvožemyje. Anyžius reikia pasėti anksti pavasarį, nes šie augalai atsparūs šalčiams. Nupjautą anyžių žalumą patariama vartoti kaip prieskonius, skaninant mėsos ir žuvies patiekalus, o sėkloms gardinti kepinius. Anyžių lapus galima pjauti, praėjus 2-2,5 mėnesio…
Anyžiai – vieni seniausių prieskoninių ir eterinio aliejaus turinčių augalų. Apie anyžių gydomąsias savybes buvo žinoma senovės Graikijoje ir Romoje. Šis augalas buvo minimas Avicenos ir Hipokrato darbuose. Manoma, kad žmonės anyžius pradėjo auginti rytinėse Viduržemio jūros pakrantėse. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog anyžiai buvo pradėti auginti Senovės Egipte. Paprastieji anyžiai – vienmečiai, žoliniai, skėtinių…
