Dvimetis, kartais daugiametis žolinis augalas, turintis karčių pieniškų sulčių. Nuo to kilęs ir augalo pavadinimas (graikiškai pikros — kartus). Stiebas iki 1 m aukščio, status, viršūnė šakota, briaunotas, apaugęs šiurkščiais, kartais ir lenktais plaukeliais, lapuotas. Lapai pailgai lancetiški, apatiniai didžiausi ir giliai dantyti, link viršūnės jie mažėja, viršūniniai beveik lygiakraščiai. Graižai vidutinio didumo (apie 1,5 cm ilgio), retoje skėtiškoje kekėje. Skraistė varpo pavidalo. Skraistlapių kelios eilės, jie čerpiškai susiklostę, pūkuoti, vidiniai statūs, išoriniai atsilošę. Žiedynsostis plokščias, duobėtas. Visi žiedai liežuviški, viršūnė penkiadantė, auksinės geltonos spalvos. Vaisiai pleištiški, galai siauresni, su išilginėmis skiauterėlėmis, rudi. Skristukas gelsvas, jo šereliai ilgesni už vaisių.
Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Apyretis. Vakarų ir Vidurio Lietuvoje auga pievose ir miškuose, o Rytų Lietuvoje — pakelėse, pagrioviuose.

Popularity: 1% [?]

Be Sociable, Share!

•