(Aspidistra elatior „Variegata“) Pakalnutiniai (Convallariaceae)
Tėvynė: pietų Japonija, Kinija.
Itin patvarus ir prisitaikantis, laikomas vienas iš mažiausiai priežiūros reikalaujančių kambarinių augalų. Iš žiedlapių rūšių yra išvestos šaunios margalapės formos. Įneša žalumos ten, kur dauguma kambarinių augalų negali augti: kur yra skersvėjis, labai vėsu, kintanti temperatūra ir dulkėtas prirūkytas ar sausas oras. Žydi viduržiemį, tačiau žiedų iš po lapų paprastai nesimato.
Tinka šviesi, kovo-rugsėjo mėnesiais nuo vidurdienio saulės apsaugota vieta. Nuo spalio iki vasario kuo šviesesnė vieta.
Purškiama dažnai vasarą per karščius , žiemą šiltoje sauso oro patalpoje (daugiau kaip 18 C) rečiau, švariu šiltu (37-39 C) vandeniu, tiek, kad augalas iki sutemų spėtų išdžiūti. Vėsioje patalpoje (žemiau nei 18 C) neverta purkšti, nes vanduo ilgam liks ant lapų ir skatins ligų atsiradimą.
Pasibaigus šalnoms galima išnešti į lauką, prieš tai palaipsniui pripratinus prie tiesioginių saulės spindulių.
Žiemą temperatūra 5-23 C, trumpą laiką ištveria iki -5 C.
Laistyti vasarą vidutiniškai, žiemą saikingai. Tarp laistymų leiskite žemei vidutiniškai išdžiūti. Perlaistyti žiemą kur kas pavojingiau, negu nepalieti.
Tręšti – lapinių kambarinių augalų trąšomis nuo kovo iki rugsėjo pabaigos 2 kartus per mėnesį. Margalapės formos yra jautresnės pernelyg stipriam trąšų tirpalui.
Substratas – lengvai rūgštus.
Persodinti reikia tada, kuomet vazone šaknys tankiai suaugusios.
Augalas dauginamas šakniastiebio dalijimo būdu. Nuo motininio augalo atsirkite šakniastiebio dalį su 3-4 lapais. Jis sodinamas taip, kad liktų žemės paviršiuje.
Pernelyg sauso oro patalpa augalui gali pakenkti.
Žiemą kambarinę gėlę auginkite vėsesnėje patalpoje.