Kategorija: Žoliniai vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Trilapis pupalaiškis

Menyanthes trifoliata L. Daugiametis, 15—33 cm aukščio žolinis augalas. Šak­niastiebis ilgas, apie 1 cm skersmens, šliaužiantis. Lapai išauga iš šakniastiebio viršūnės, ilgakočiai, trilapiai. Žiedynstiebis belapis, su tankia žiedų keke, apie 30 cm aukščio. Žiedai iki 1 cm skersmens, rausvai balti. Vai­sius — beveik rutuliška dėžutė. Sėklos 6—8, gelsvos arba rudos, apie 3 mm ilgio. Žydi…

Geltonžiedė plukė

Anemone ranunculoides L. Daugiametis, 7—30 cm aukščio žolinis augalas. Apati­nių lapų nėra arba yra vienas ilgakotis, plaštakiškai suskaldytas į tris dalis; vidurinė skiltis dar į tris dalis, o šoninės skeltos į dvi dalis. Viršutinė lapų pusė kiek plaukuota. Žiedkočiai plaukuoti. Žiedai pavieniai arba po du, kartais po daugiau. Vainiklapiai geltoni. Vaisiai 4—6 mm ilgio, plaukuoti.…

Baltažiedė plukė

Anemone nemorosa L. Daugiametis, 6—30 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, plikas arba kiek plaukuotas, tamsiai rudas arba gelsvas. Pamatinis lapas vienas (dažnai jo visai nebūna), ilgakotis, į tris dalis skeltas, vidurinė skiltis triskiautė, o kraštinės dviskiautės; viršutiniai lapai 3; visi lapai plaukuoti. Žiedai pavieniai, balti, iš išorės kartais raus­vai violetiniai. Vaisiai pailgi, plaukuoti. Žydi…

Tamsioji plautė

Pulmonaria obscura Dum. Daugiametis, 25—30 cm aukščio žolinis augalas. Stie­bas vienas arba keli, kiek briaunoti, viršutinė dalis plaukuota. Pamatiniai lapai tamsiai žali, nedėmėti arba su šviesiai žaliomis dėmėmis, 5—15 cm ilgio, 3 — 9 cm pločio, širdiška arba apvalia pamatine dalimi, susiaurėjantys į ilgą, kiek sparnuotą lapkotį, smailiomis viršū­nėmis. Žiedynas — riestukas. Vainikėlis iš pradžių…

Europinė pipirlapė

Asarum europaeum L. Daugiametis, 6—10 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas trumpas, kiek kylantis. Lapai auga po 2, rečiau po 3, žiemojantys, ilgakočiai, širdišku pamatu, apskriti, ly­giakraščiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, metūglių viršūnėse; apyžiedis varpiškas, rausvas. Vaisius — šešializdė dėžutė. Sėklos pilkšvos, tribriaunės, apie 3 mm ilgio. Žydi balandžio—gegužės mėn. Vaisiai pribręsta birže­lio mėn. Dauginasi sėklomis…

Dvišakė padraika

Diphasium complanatum (L.) Rothm. Stiebas požeminis arba antžeminis, gulsčias, iki 100 cm ilgio, su daugeliu ryškiai žalių, iki 20 cm ilgio šakučių, sudarančių piltuvišką puokštę. Lapai smulkūs, iki 4 mm ilgio, lancetiški, prigulę prie šakelių. Varputės iki 2,5 cm ilgio, ant ilgų (iki 12 cm ilgio) varpkočių jų po 2—6, rečiau po 1. Sporifikuoja birželio—rugsėjo…

Trivarpė padraika

Diphasium tristachyum (Pursh) Rothm. Stiebas požeminis. Sakos suaugusios į tankią puokštę, šakučių viršūnėlės beveik vienodame lygyje. Lapai smul­kūs, prigulę prie šakelių. Varputės iki 2,5 cm ilgio. Sporifikuoja liepos—spalio mėn. Auga sausuose pušynuose, viržynuose. Pietryčių Lietu­voje dažnas, kitur retesnis. Daugiau straipsnių: Dvišakė padraika Diphasium complanatum (L.) Rothm. Stiebas požeminis arba antžeminis, gulsčias, iki… Pataisas šarkakojis Lycopodium…

Pataisas varinčius

Lycopodium annotinum L. Daugiametis, iki 100 cm ilgio, besidriekiantis sporinis augalas. Stiebas su į viršų statmenai kylančiais, dažnai dvišakai išsišakojusiais, iki 30 cm aukščio ūgliais. Lapai iki 7 mm ilgio, su dygia viršūnėle, smulkiais pjūkliškais kraštais. Varputės bekotės, iki 4 cm ilgio, pavienės. Sporofilai iki 3 mm ilgio, gelsvai žali, vėliau ruduojan­tys. Sporifikuoja birželio—rugsėjo mėn.…

Pataisas šarkakojis

Lycopodium clavatum L. Daugiametis, 100—150 cm ilgio, visžalis, sporinis auga­las. Stiebas apvalus, driekiasi žeme, netaisyklingai išsi­šakojęs į 5—15 cm ilgio, aukštyn kylančias, tankiai lapuotas šakeles. Lapai smailūs, linijiškai yliški, 3—4 mm ilgio, prigludę prie stiebo. Ant laibų varpkočių po 2—5 varputes. Sporos smulkios, geltonos. Sporifikuoja liepos—rugsėjo mėn. Auga sausuose miškuose, dažniausiai pušynuose. Papli­tęs visoje Lietuvoje.…

Kelminis papartis

Dryopteris filix-mas (L.) Schott. Daugiametis, iki 1 m aukščio sporinis augalas. Lapo lakštas pailgas, nusmailėjusia viršūne ir susiaurėjusią pamatine dalimi, vieną kartą plunksniškas, iki 100 cm ilgio. Apatinėje lapų pusėje sporangės susitelkusios į šorus. Sporifikuoja birželio—rugsėjo mėn. Auga miškuose, krūmynuose, sausose ir apydrėgnėse vietose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Šakniastiebiai kasami rudenį arba anksti pavasarį. Juose yra…