Žiedynas — viršūninė šluotelė. Trumpakočiuose nedideliuose graižuose žiedai skirtingi, liežuviški ir vamzdiški, bet visi geltoni ir visiems būdinga vienasėkliai lukštavaisiai su skristukais. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. Stiebas žalias ar tamsiai raudonas, palankiomis sąlygomis gali užaugti iki 1 m ir daugiau. Lapai tamsiai žali, pailgi, karbuoti, su gražiu gyslų tinklu, apatiniai stamboki ir platūs,…
Augalai nevalgomais ir nuodingais vaisiais
Dvilapė medutė
Majanthemum bifolium (L.) Schmidt Daugiametis, 5—15 cm aukščio žolinis, šakniastiebinis augalas. Stiebas status, briaunotas, dažniausiai su dviem pražanginiais lapais. Žiedai smulkūs, balsvi, malonaus kvapo, viršūninėse kekėse. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius — rutuliška, tamsiai raudona, aitriai saldi uoga, prinokstanti rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis, kurias išplatina paukščiai. Lietuvoje dažna. Auga ūksminguose spygliuočių ir mišriuose, rečiau…
Augalai nevalgomais ir nuodingais vaisiais, Vandens augalai
Pelkinis žinginys
Calla palustris L. Daugiametis, 15—30 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, šliaužiantis, nariuotas. Lapai blizgantys, dideli, širdiški, lankiškai gysloti; lapkočiai ilgi, prie pamato su makštimis. Žiedai smulkūs, susitelkę į burbuolę, kurią gaubia didelis, šviesia vidine puse papėdlapis. Žydi gegužės—birželio, kartais ir iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — mėsingos, raudonos, gleivėtos, žirnio didumo uogos, prinokstančios rugpjūčio—rugsėjo mėn.…
Vasarą žydintys augalai
Krūminis kūpolis (Melampyrum nemorosum L.)
Iš tolo kūpolio žiedai atrodo margi, tačiau iš tikrųjų jie yra tamsiai geltoni, bet įvairiaspalvės pažiedės: violetinės, rečiau rausvos, balsvos ar žalsvos spalvos. Žiedai dvilūpiai, netaisyklingi. Apatinė lūpa plokščia, trumpa, viršutinė šalmiška. Kuokeliai 4, koteliai priaugę prie vainikėlio vamzdelio. Žiedai susitelkę į vienašalę retažiedę kekę. Žydi visą vasarą. Vaisius — dėžutė su 4 sėklomis. Sėklos…
Augalai valgomais vaisiais
Paprastasis ąžuolas
Quercus robur L. Vasaržalis, iki 40 m aukščio galingas medis. Miške augančių medžių liemuo tiesus, kamienas aukštas, laja reta, o laukymėse — liemuo nelygus, išsišakojęs. Vaisius — 2—4 cm ilgio, pailga, beveik iki trečdalio apgaubta gožele, gilė. Jos pavienės arba po 2 — 5 ant ilgų kotelių. Prinoksta ir krinta rugsėjo—spalio mėn. Lietuvoje labiausiai paplitęs…
Vasarą žydintys augalai
Didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora Mill.)
Ilga vienašalė kekė aptekusi nusvirusiais gelsvais žiedais, panašiais į antpirštį — toks rusmenės žiedynas liepos mėn., kai būna prasiskleidę dauguma žiedų. Vėliau žydi vis arčiau viršūnės esantys žiedai, o apatiniuose, vainikėliui nukritus, noksta vaisiai — dėžutės. Kai sėklos sunoksta, dėžutė iškyla ant trumpo kotelio ir atsidaro, ir vėjas išnešioja lengvas sėkliukes. Stiebas aukštas, status. Lapai…