Skėtinė stambiažvynė

Macrolepiota procera Vaisiakūniai stambūs, panašūs į musmires. Kepurėlė užauga iki 30, pasitaiko net 40 cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, skėtiška, su lygiu rudu gūbreliu, žvyneliai rudi, tarpžvyniai pilkšvi, pilkšvai rusvi. Lakšteliai balti, minkšti, platūs, nepriaugę prie koto. Kotas 10—25(30) cm ilgio, 2—3 cm storio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs, bet be volvos (išnaros), iš pradžių…

Paprastasis kadagys (Ėglis)

Juniperus communis L. Visžalis, dvinamis, rečiau vienanamis, 3—4 m aukščio krūmas, kartais iki 15 m aukščio medis. Laja įvairios formos, bet dažniausiai kūgiška, vyriškų egzempliorių siauresnė, moteriškų — skėstašakė. Stiebas stačias. Pilkai ruda žievė lupasi išilginėmis juostelėmis. Spygliai 10—15 mm ilgio, durklo pavidalo, dygūs. Vyriški kankorėžiai be žiedkočio, geltoni, moteriški su mėsingais žaliais žvyneliais, pavieniai…

Paprastoji ieva

Padus avium Mill. Medžiai arba krūmai 2—10 m aukščio. Kamieno žievė supleišėjusi, specifinio kvapo; jaunų šakučių žievė ruda, su karputėmis. Lapai pražanginiai, dantyti. Žiedai kekėse, vainiklapiai balti. Vaisius — juoda uoga (kaulavaisis). Žydi balandžio—gegužės rnėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio mėn. Auga miškuose, krūmuose, vandens telkinių pakrantėse. Paplitusi visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojami prinokę vaisiai, kartais žievė.…

Miškinis pievagrybis

Agaricus silvaticus Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5—10 cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, apaugusi tamsiai rudais žvyneliais. Lakšteliai iš pradžių pilkai rožiniai, vėliau rusvai rudi, senų grybų šokoladinės spalvos, laisvi. Kotas 5—10 cm ilgio, 0,5—1,5 cm storio, baltas, pilkšvas, su rinkių, į pagrindą storėjantis, pamatinė dalis dažniausiai sustorėjusi. Trama balta, minkšta, perlaužus paraudonuoja, malonaus kvapo…

Gudobelė

Crataegus L. Medžiai arba krūmai 3—12 m aukščio. Stiebo žievė rausva, pilka, dažnai nelygiai briaunota. Lapai 1—15 cm ilgio, ištisiniai, skiautėti, rečiau suskaldyti. Žiedai 1 — 2 cm skersmens, škotiškuose žiedynuose. Vainiklapiai balti, rožiniai. Vaisiai rutuliški, oranžiniai, raudoni arba juodi obuolėliai. Kauliukai kieti, trišoniai. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šaknų atžalomis ir…

Šilinis pievagrybis

Agaricus silvicola Labai panašus į dirvinį pievagrybį. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Kepurėlė 8—12(15) cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, horizontali, su gūbreliu arba be jo, smulkiai plaušuota, senų grybų lygi, sausa, balta, balkšva, gelsvai balta, kartais įskilusi. Lakšteliai iš pradžių pilkšvi, vėliau rausvi, rausvai rudi, šokoladinės spalvos, platūs, laisvi. Kotas 6—10(12) cm ilgio, 1—2,5 cm storio,…