Žyma: Salieriniai

Paprastasis kmynas (Carum carvi L.)

Žiedynas — skėtis iš 8—16 skėtukų. Kartais žiedynas su skraiste (maži lapeliai prie skėčio pagrindo), skraistlapėlių (prie skėtukų pagrindo) nebūna. Žiedai balti, kartais rausvi. Žydi pirmoje vasaros pusėje. Vaisius — sausas skeltavaisis, subyrantis į 2 puslankiu išlinkusius, briaunotus, rudus vaisiukus. Stiebas 30—80 cm aukščio, status, šakotas. Lapai giliai plunksniškai suskaldyti siauromis skiltelėmis, pailgi, siauri. Dvimetis…

Mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga L.)

Žiedai balti, skėčiuose po 6—12 skėtukų. Nei skraistės, nei skraistelės žiedynai neturi. Pražysta birželio mėn. ir žydi per visą vasarą. Vaisius — skeltavaisis iš 2 kiaušiniškų rudų ar gelsvų vaisiukų. Augalas retai išauga didesnis kaip 60 cm. Stiebas status, smulkiai vagotas. Lapų nedaug, ypač ant stiebo, keli didesni išauga arti stiebo pagrindo. Tai sudėtiniai, neporomis…

Krūminis builis (Anthriscus sylvestris Hoffm.)

Balti, smulkūs žiedai susitelkę į skėtukus, o šie po 8—15 į skėčius. Skraistės nėra, skraistelės iš 5 lapelių. Žiedyno stipinai (skėtukų kotai) be plaukelių. Žydi nuo birželio pradžios iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — pailgi, susiaurėjusią viršūne, blizgantys skeltavaisiai. Stiebas status, šakotas, giliai vagotas, tuščiaviduris, apie 1 m aukščio. Lapai trikampiški, 2 ar net 3 kartus…

Miškinis skudutis (Angelica sylvestris L.)

Miškinis skudutis iš kitų augalų išsiskiria dideliais skėčiais, smarkiai išgaubtais ir gausiais, beveik rutuliškais skėtukais ant plaukuotų stipinų. Skraistelės daugialapės. Žiedai balti ir rausvi. Pradeda žydėti liepos mėn., žydi iki rudens. Vaisiai skeltiniai, suploti; vaisiukai su gana plačiomis briaunelėmis. Stiebas apvalus, tuščiaviduris, iki 1,5 m aukščio. Lapai stambūs, dukart ar triskart plunksniški, trikampiški, su didelėmis…

Paprastoji geršva (Aegopodium podagraria L.)

Žiedai smulkūs, balti ar rausvi, sudėtiniuose skėtiškuose žiedynuose. Skėčiai nelabai išgaubti, be skraistlapių ir be skraistlapėlių. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisiai — pailgi, tamsiai rudi skeltavaisiai; vaisiukai lengvai atsiskiria vienas nuo kito, panašūs į kmyno, tik nekvepia. Stiebas 80—100 cm aukščio, status, tuščiaviduris, briaunotas. Lapai ilgakočiai, tik viršutiniai stiebo lapai su trumpais lapkočiais. Lakštas…

Miškinė girūnė (Sanicula europaea L.)

Girūnės žiedyną sunkoka skėčiu pavadinti, jis nelabai panašus, pavyzdžiui, į kmyno ar garšvos žiedyną. Ir vis dėlto tai skėtis su rutuliškais skėtukais, turinčiais skraisteles; skėtis vos su keliais nelabai šakotais stipinais. Žiedai balti, penkianariai. Pradeda žydėti gegužės mėn., žydi visą birželio mėn. Vaisius — skeltavaisis; apvalūs vaisiukai apaugę šereliais, kurių viršūnėlės užlinkusios kaip kablys. Stiebas…

Builinė dygūnė (Torilis japonica (Houtt.))

Balti, kartais šviesiai rausvi žiedai sudėtiniuose skėčiuose. Skėtukų 5—12, jų koteliai (skėčio stipinai) ilgoki, ne visi vienodo ilgio. Skraistė iš 4—6 linijiškų lapelių; prie skėtukų pagrindo skraistelės daug lapelių; jie maždaug tokio pat ilgio kaip žiedkočiai. Vaisius — skeltavaisis. Kitaip negu daugelio salierinių šeimos augalų, kurių vaisių paviršius visai lygus arba su išilginėmis briaunelėmis, dygū-nės…