Tag: dvimečiai augalai

Vaistinė šventagaršvė

Archangelica officinalis Hoffm. Dvimetis arba daugiametis, 100—150 oro aukščio žolinis augalas. Stiebas storas, tuščiaviduris, plikas, rausvas. Lapai stambūs, 2—3 karius plunksniški, jų makštys rausvos. Žiedynstiebis ilgas, rutuliškas. Žiedas mažas, neryškus, balsvai gelsvas. Vaisius — skeltavaisis. Žydi birželio—liepos mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi vaisiais. Auga pakrantėse, krūmuose, dažniausiai upių šlaituose. Apyretis. Vaistams vartojama šakniastiebiai su…

Mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.)

Dvimetis, 40—120 cm aukščio augalas. Šaknis stora, verpstiška. Stiebas tvirtas, status, briaunotas, šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai širdiškai kiaušiniški, lygiakraščiai, kartais atokiai dantyti; viršutinė pusė žalia, plika, apatinė pilkšva, gauruota. Apatiniai lapai stamboki, ilgakočiai, viršutiniai mažesni, trumpakočiai. Graižai rutuliški, 1—2 cm skersmens, pailgose kekėse. Skraistlapiai trumpesni už žiedus, siauri, pliki arba kiek plaukuoti, viršūnės truputį…

Paprastoji žilė (Senecio vulgaris L.)

Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži,…

Dirvinis godulis (Lycopsis arvensis L)

Vienmetis arba dvimetis, šiurkščiais plaukeliais apaugęs augalas. Stiebas 15—40 cm aukščio, status, sultingas, viršutinė dalis šakota. Lapai pražanginiai, siauri, ilgi, pakraštys vingiuotas, apatiniai 4—10 cm ilgio, į viršūnę tolydžio mažėjantys ir pereinantys į pažiedes. Šakų viršūnėse išauga suktuko pavidalo gausiai lapuoti žiedynai, kuriuose žiedai skleidžiasi nuo žiedyno apačios. Žiedai nedideli. Taurelė penkiaskiltė. Vainikėlio vamzdelis balkšvas,…

Builinė dygūnė (Torilis japonica (Houtt.))

Balti, kartais šviesiai rausvi žiedai sudėtiniuose skėčiuose. Skėtukų 5—12, jų koteliai (skėčio stipinai) ilgoki, ne visi vienodo ilgio. Skraistė iš 4—6 linijiškų lapelių; prie skėtukų pagrindo skraistelės daug lapelių; jie maždaug tokio pat ilgio kaip žiedkočiai. Vaisius — skeltavaisis. Kitaip negu daugelio salierinių šeimos augalų, kurių vaisių paviršius visai lygus arba su išilginėmis briaunelėmis, dygū-nės…