<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>žemė | Viskas apie sodą ir namus | Sodininkyste.lt</title>
	<atom:link href="https://www.sodininkyste.lt/tag/zeme/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://www.sodininkyste.lt/tag/zeme/</link>
	<description>Sodo darbai, gėlių, daržovių ir vaismedžių sodinimas, auginimas ir priežiūra</description>
	<lastBuildDate>Tue, 24 Apr 2012 19:24:24 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=7.1.4</generator>
	<item>
		<title>Kaip galima be chemijos pramonės įsikišimo atsikratyti kenkėjų?</title>
		<link>https://www.sodininkyste.lt/kaip-galima-be-chemijos-pramones-isikisimo-atsikratyti-kenkeju/</link>
					<comments>https://www.sodininkyste.lt/kaip-galima-be-chemijos-pramones-isikisimo-atsikratyti-kenkeju/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Sodininkystė Redakcija]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 24 Apr 2012 19:24:24 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[kenkėjai]]></category>
		<category><![CDATA[lapai]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[žemė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.sodininkyste.lt/?p=5910</guid>

					<description><![CDATA[<p>Tiek pradedančiojo, tiek jau patyrusio sodininko viena rimčiausių problemų yra puolančios ligos bei kenkėjai. Be abejonės, atrodo, jog vienas lengviausių ir nesudėtingiausių būdų, kuris gali išspręsti šią problemą yra chemijos pramonė, kuri dabar siūlo itin įvairų augalų vaistų spektrą. Tačiau yra pastebėta, jog būtent šie preparatai išgydo ligas, tačiau susilpnina augalo atsparumą. Kaip palyginimą galime&#8230;</p>
<p>The post <a href="https://www.sodininkyste.lt/kaip-galima-be-chemijos-pramones-isikisimo-atsikratyti-kenkeju/">Kaip galima be chemijos pramonės įsikišimo atsikratyti kenkėjų?</a> appeared first on <a href="https://www.sodininkyste.lt">Viskas apie sodą ir namus | Sodininkyste.lt</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://www.sodininkyste.lt/kaip-galima-be-chemijos-pramones-isikisimo-atsikratyti-kenkeju/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Naujas sklypas &#8211; nauji darbai</title>
		<link>https://www.sodininkyste.lt/naujas-sklypas-nauji-darbai/</link>
					<comments>https://www.sodininkyste.lt/naujas-sklypas-nauji-darbai/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Sodininkystė Redakcija]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 11 Apr 2012 17:59:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[medžiai]]></category>
		<category><![CDATA[pievelė]]></category>
		<category><![CDATA[sklypas]]></category>
		<category><![CDATA[tvora]]></category>
		<category><![CDATA[žemė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.sodininkyste.lt/?p=5818</guid>

					<description><![CDATA[<p>Būtent pavasario laikotarpiu yra įsigyjamas itin didelis žemės sklypų plotas. Žmonės yra įpratę, jog šiuo metu yra įprasta atsinaujinti, o kartais net pakeisti gyvenamąją vietą. Tad šį kartą nusprendėme šiek tiek padėti tiems, kurie priėmė sprendimą ir sugalvojo pakeisti gyvenamąją aplinką arba sodo sklypelį. O jei tiksliau, tai kalbėsime apie pagrindinius darbus, kuriuos reikėtų atlikti&#8230;</p>
<p>The post <a href="https://www.sodininkyste.lt/naujas-sklypas-nauji-darbai/">Naujas sklypas &#8211; nauji darbai</a> appeared first on <a href="https://www.sodininkyste.lt">Viskas apie sodą ir namus | Sodininkyste.lt</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://www.sodininkyste.lt/naujas-sklypas-nauji-darbai/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Durpinis dirvožemis</title>
		<link>https://www.sodininkyste.lt/durpinis-dirvozemis/</link>
					<comments>https://www.sodininkyste.lt/durpinis-dirvozemis/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Sodininkystė Redakcija]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 29 Feb 2012 19:33:47 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naudinga žinoti]]></category>
		<category><![CDATA[Patarimai]]></category>
		<category><![CDATA[dirvožemis]]></category>
		<category><![CDATA[durpės]]></category>
		<category><![CDATA[žemė]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://www.sodininkyste.lt/?p=5565</guid>

					<description><![CDATA[<p>Durpinę žemę dar vadina negyvąja žeme. Todėl, kad tokiame dirvožemyje niekas neauga. Tačiau tai netiesa, dirvožemiuose verta auginti dekoratyvinius augalus. Dažniausiai po žemutiniuoju durpių sluoksniu yra molis, todėl durpinis dirvožemis dažnai užpelkėja. Be to, durpinis dirvožemis giliai įšąla, o vėliau ilgai atšyla. Papraščiausias būdas pagerinti durpinio dirvožemio struktūrą, į jį priberti smėlio ir (arba) molio,&#8230;</p>
<p>The post <a href="https://www.sodininkyste.lt/durpinis-dirvozemis/">Durpinis dirvožemis</a> appeared first on <a href="https://www.sodininkyste.lt">Viskas apie sodą ir namus | Sodininkyste.lt</a>.</p>
]]></description>
		
					<wfw:commentRss>https://www.sodininkyste.lt/durpinis-dirvozemis/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
