Category: Žoliniai vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Didžioji dilgėlė

Urtica dioica L. Daugiametis, 60—150 cm aukščio, su dilginamaisiais plaukeliais žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, 8—17 cm ilgio ir 2—8 cm pločio. Žiedai vienalyčiai, žali neryškūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius — ovališkas arba kiauši-niškas, 1,2 —1,5 m m skersmens riešutėlis. Žydi liepos—spalio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga miškuose, pamiškėse, krūmuose,…

Paprastasis čiobrelis

Thymus serpyllum L. Daugiametis, 10—30 cm aukščio puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, plaukuotas. Lapai priešiniai, 5—10 mm ilgio, lancetiški, elipsiški, blakstienotais kraštais. Vainikėlis dažniausiai purpurinis. Vaisius — beveik apskritas, 0,6 mm ilgio, tamsiai rudas riešutėlis. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio —rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Auga retuose sausuose pušynuose, viržynuose, smėlio karjeruose, sausuose šlaituose.…

Vaistinė česnakūnė

Alliaria officinalis Andrz. Dvimetis arba daugiametis, iki 100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, tvirtas, briaunotas, apatinė dalis plaukuota. Lapai ilgakočiai, inkstiški, karbuoti, stiebiniai trumpakočiai, širdišku pamatu, nelygiai dantyti, nusmailėjusia viršūne. Žiedai smulkūs, balti. Vaisiai — 36—60 mm ilgio ir 2 mm pločio ankštaros. Sėklos pailgos, iki 3 mm ilgio, juosvai rudos. Žydi nuo balandžio…

Pražangialapė blužnutė

Chrysosplenium alternifolium L. Daugiametis, 5—15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, sultingas. Pamatiniai lapai 2—4, ilgakočiai, apskritai inkstiški, širdišku pamatu, karbuoti; stiebiniai 1—3, pražanginiai, trumpakočiai. Žiedynas apgaubtas gelsvai žalių pažiedžių. Žiedai geltoni. Vaisius — dėžutė. Sėklos juodos, blizgančios. Žydi balandžio—birželio mėn. Auga šlapiuose miškuose, vandens telkinių pakrančių krūmuose. Neretas. Vaistinei žaliavai vartojama antžeminė dalis,…

Plačialapis begalis

Laserpitium latifolium L. Daugiametis, 60—150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, smulkiai briaunotas, ruožuotas, minkšta šerdimi, viršutinė dalis šiek tiek šakota. Lapkočiai iki 40—50 cm ilgio, pamatas paplatėjęs į išsipūtusią makštį; apatiniai lapai kartais net 3 kartus plunksniški, standūs; viršutinių lapų lapeliai lancetiški, lygiakraščiai, prie pamato susiaurėję į kotelį; visų lapų gyslos apaugusios šereliais. Žiedyne…

Menturlapė baltašaknė

Polygonatum verticillatum (L.) All. Stiebas vagotai briaunotas, šiurkštus, 20—80 cm aukščio. Lapai meturiniai, po 2—7, bekočiai, pailgai lancetiški arba linijiški. Apyžiedis baltas, kartais rožinis. Uoga iš pradžių raudona, vėliau juodai mėlyna. Auga miškuose, miškų šlaituose. Paplitusi Žemaitijoje. Nedažna. Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba anksti pavasarį. Šakniastiebiuose yra gleivių, širdį veikiančių glikozidų, saponinų, alkaloidų;…

Vaistinė baltašaknė

Polygonatum odoratum (Mill.) Druce Daugiametis, 20—50 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas aštriomis briaunomis, plikas, daugialapis. Lapai pražanginiai, palinkę į vieną pusę. Žiedai po 1—2 lapų pažastyse. Vainikėlis žalsvai baltas, šešiadantis. Vaisius — rutuliška, melsvai juoda uoga. Žydi gegužės—birželio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga miškuose, ypač pušynuose. Nereta. Daugiau straipsnių: Vaistinė baltašaknė Polygonatum odoratum (Mill.)…