Category: Žoliniai vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Trumpakotis gyslotis

Plantago media L. Daugiametis. Lapai elipsiški, trumpakočiai arba beveik bekočiai, abipus plaukuoti. Varpos pailgai cilindriškos, tankios. Kuokeliai violetiniai. Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens. Auga sausose pievose, miškų aikštelėse, pagrioviuose. Dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojami gysločių lapai, kurie pjaunami augalams žydint, ir subrendusios sėklos. Lapuose yra apie 5% gleivių, iki 10% rauginių medžiagų, iki…

Siauralapis gyslotis

Plantago lanceolata L. Daugiametis. Žiedstiebis vagotas. Lapai siauri, lancetiški. Žiedynai trumpi. Dulkinės šviesiai geltonos. Sėklos iki 3 mm ilgio. Žydi gegužės—rugsėjo mėn. Sėklos pradeda bręsti liepos mėn. pradžioje. Auga sausose pievose, miškų aikštelėse, dirvonuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Daugiau straipsnių: Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata L.) Ant ilgo laibo koto iškilęs tankus, pailgas, pasišiaušęs žiedynas. Žiedai… Plačialapis…

Plačialapis gyslotis

Plantago major L. Daugiametis žolinis augalas. Lapai sveiki, elipsiški, ilgakočiai. Žiedynkotis belapis, vagotas, kiek plaukuotas. Žiedynas — Cilindriška, tanki varpa. Vainikėlis gelsvai žalias. Vaisius — dėžutė. Sėklos rudos, įvairios formos, smulkios. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga pievose, pakelėse, pamiškėse, pagrioviuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Daugiau straipsnių: Siauralapis gyslotis Plantago lanceolata L.…

Siauralapis gaurometis

Chamaenerion angustifolium (L.) Scop. Daugiametis, iki 150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas paprastas arba viršūnėje kiek šakotas, apvalus, plikas. Lapai pražanginiai, lancetiški, 5—12 cm ilgio, 0,7 — 2,0 cm pločio. Žiedai iki 3 cm skersmens, netaisyklingi, susitelkę ilgose kekėse stiebo viršūnėje. Vainiklapiai šviesiai rožiniai. Vaisius — 4—9 cm ilgio, ankštaros pavidalo dėžutė. Sėklos smulkios, pailgos,…

Paprastoji garšva

Aegopodium podagraria L. Daugiametis, 50—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas tuščiaviduris, briaunotai vagotas, šakotas, prie pagrindo šeriškai plaukuotas. Apatinis lapas trilapis, kiti plunksniškai suskaldyti. Žiedynas skėtis, pagrindinis skėtis su 15—20 stipinų; šoniniai skėčiai mažesni, nevaisingi. Vainiklapiai balti arba rusvi. Vaisius 3 mm ilgio, 2 mm pločio, rudas, kiaušiniškas. Žydi gegužės—rugsėjo mėn., vaisiai subręsta rugpjūčio—spalio mėn.…

Dirvoninis dobilas

Trifolium aureum Poll. Vienametis, kartais dvimetis, 10—40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, dažniausiai nuo pat pamato išsišakojęs, plaukuotas. Lapai pražailginiai, trilapiai. Žiedai iš pradžių 4 — 5 mrn, peržydėję 6—7 mm ilgio, po 40—70 susitelkę į tankias galvutes. Vainikėlis geltonas, peržydėjęs gelsvai rudas arba rusvas, blizgantis. Ankštys 2 mm ilgio, apie 1,5…

Vaistinė dirvuolė

Agrimonia eupatoria L. Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, viršutinė dalis kiek šakota, plaukuotas. Lapai sudėtiniai, pertrauktai neporomis plunksniški, į viršūnę mažėjantys. Žiedynas — paprasta, į viršūnę tankėjanti, varpiška, 10—30 cm ilgio kekė. Žiedai taisyklingi, vainiklapiai geltoni. Vaisius 5—8 mm. ilgio, 3—6,5 mm skersmens, vagotas, šeriuotas. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Vaisiai sunoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn.…