Kategorija: Vaistiniai augalai

Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides L. Vasaržalis, dvinamis, iki 5 m aukščio dygliuotas medelis arba krūmas. Vaisius — oranžinis, rausvai oranžinis arba geltonas, mažas, sultingas, trumpakotis kaulavaisis; prinoksta rugsėjo mėn. ir išsilaiko ant medžio per žiemą. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas šlaituose, dykvietėse, žvyrduobėse. Pasitaiko sulaukėjusių. Tai kalkingus, lengvus smėlio ir priesmėlio dirvožemius mėgstantis šviesamėgis augalas. Dauginasi sėklomis ir…

Miškinė gudobelė

Crataegus curvisepala Lindm. Dygliuotas krūmas arba medelis. Vaisiai raudoni, neretai su žalsvais taškeliais, elipsiški ar beveik cilindriški, miltingu minkštimu obuolėliai, kurių viršūnėje ilgi, atgal atsilenkę taurėlapiai. Kauliukas dažniausiai vienas. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje — rugsėjo mėn. Gana dažna ir vienapiestė gudobelė (C. monogyiia Jacq.). Lapų apatinė pusė šviesi, beveik balsvai žalia, plika, pamatai lygiakraščiai. Vaisiai beveik…

Miškinė obelis (Malus sylvestris Mill.)

Malus sylvestris Mill. Vasaržalis, iki 10—15 m aukščio, dažniausiai dygliuotas medis, kartais krūmas. Žydi gegužės—birželio mėn., žiedyne pirmiausia pražysta centrinis žiedas. Vaisiai — rutuliški, rūgštūs, aštroki obuoliai; prinoksta rugsėjo — spalio mėn. Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau nėra dažna. Auga pavieniui arba po keletą medžių lapuočių ir mišriuose miškuose. Pakenčia pavėsį, tačiau geriausiai auga ir dera…

Paprastoji žemuogė

Fragaria vesca L. Daugiametis, apie 20 cm aukščio žolinis augalas. Peržydėjus žiedsostis išauga į mėsingą, sultingą, kvapų, raudoną netikrąjį vaisių, paprastai vadinamą uoga. (Tikrieji vaisiai — smulkūs, rusvi riešutėliai, kasdieninėje kalboje vadinami sėklomis.) Uogos prinoksta birželio—liepos mėn. Kartais žydi ir dera vėlyvą vasarą bei rudenį. Lietuvoje labai dažna. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose,…

Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.)

Daugiametis, dvinamis augalas (tos pačios rūšies vieni augalai turi tik kuokelinius, kiti tik piestelinius žiedus). Šakniastiebiai ilgi, iki 5 m ilgio, sustorėjusiose vietose formuojasi pumpurai, išleidžiantys atžalas, iš jų pavasarį išauga nauji stiebai. Dirvožemyje šakniastiebiai pasiskirstę keliais aukštais, todėl sunku juos išrauti, o iš žemėje likusių gabalų vėl išauga nauji augalai. Stiebas 50—160 cm aukščio,…

Mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.)

Dvimetis, 40—120 cm aukščio augalas. Šaknis stora, verpstiška. Stiebas tvirtas, status, briaunotas, šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai širdiškai kiaušiniški, lygiakraščiai, kartais atokiai dantyti; viršutinė pusė žalia, plika, apatinė pilkšva, gauruota. Apatiniai lapai stamboki, ilgakočiai, viršutiniai mažesni, trumpakočiai. Graižai rutuliški, 1—2 cm skersmens, pailgose kekėse. Skraistlapiai trumpesni už žiedus, siauri, pliki arba kiek plaukuoti, viršūnės truputį…

Kartusis kietis (Artemisia absinthium L.)

Daugiametis žolinis augalas, apaugęs sidabrinio atspalvio plaukeliais, su trumpu šakniastiebiu. Stiebai dažniausiai keli, 50—110 cm aukščio, statūs arba kylantys, briaunoti, viršutinė dalis šakota, gausiai lapuoti. Lapai paprasti, plunksniški, 2—3 kartus giliai suskaldyti. Viršūni-niai lapai vienąkart triskilčiai arba ištisiniai. Graižai rutuliški, 2,5—4 mm skersmens, trumpakočiai, atsilošę arba nusvirę, susitelkę į vienašales kekes, kurios savo ruožtu sudaro…