Category: Vaistiniai augalai

Vaistinė baltašaknė

Polygonatum odoratum (Mill.) Druce Daugiametis, 20—65 cm aukščio žolinis, šakniastiebinis augalas. Stiebas lanku išsilenkęs, su aštriomis briaunomis. Lapai pražanginiai, palinkę į vieną pusę. Žiedai žalsvai balti, kvepiantys, po 1—2 lapų pažastyse. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius — rutuliška, melsvai juoda uoga, prinoksta liepos—rugpjūčio mėn. Lietuvoje dažnoka. Labiausiai paplitusi sausuose ir vidutinio drėgnumo, šviesiuose miškuose, ypač pušynuose.…

Paprastasis kadagys

Juniperus communis L. Visžalis, tankus, dažniausiai dvinamis, 3 — 5 (15) m aukščio krūmas arba medelis. Vyriškieji augalai glausta, siaura, kūgiška laja, moteriškieji skėstašakiai. Vaisiai — uogos pavidalo kankorėžiai, kurie prinoksta tik antrųjų metų rudenį. Pirmaisiais metais jie būna žali, prinokę — juodi, su melsvo vaško apnašomis, minkštimas saldokas, aromatingas. Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis.…

Paprastasis putinas

Viburnum. opulus L. Vasaržalis, 2—4 m aukščio krūmas arba medelis. Vaisiai — raudoni, blizgantys, sultingi, kartoki kaulavaisiai, prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Lietuvoje dažnas. Auga upių pakrantėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose. Augalas dekoratyvus, ypač jo forma su steriliais žiedais, liaudyje vadinamas „gulbinu”. Žiedai medingi. Vaisiuose yra 6,5 — 7,8% cukrų, 1,7 —1,9% organinių rūgščių, apie…

Paprastoji spanguolė

Oxycoccus palustris Pers. Visžalis, daugiametis krūmokšnis. Stiebai besidriekiantys iki 1 m ilgio. Vaisius — tamsiai raudona, sultinga, rūgšti uoga (Lietuvoje pagal uogų pavidalą išskirta 17 formų); prinoksta rugpjūčio pabaigoje—rugsėjo mėn. Lietuvoje dažna. Auga aukštapelkėse, tarpinio tipo pelkėse, kai kur ir žemapelkėse, paežerių liūnuose, užpelkėjusiuose pušynuose. Šviesamėgis, drėgmę mėgstantis augalas. Dauginasi įsišaknijančiais stiebais ir sėklomis. Uogose…

Bruknės

Vaccinium vitis-idaea L. Bruknės visžalis, 6—30 em aukščio krūmokšnis. Šakniastiebis ilgas, šakotas. Lapai odiški, stori, apatinė pusė šviesiai žalia, gausiai taškuota. Žiedai balti arba rausvi, viršūninėse nusvirusiose kekėse. Žydi gegužės—birželio mėn., neretai ir antrą kartą nuo liepos mėn. iki rudeninių šalnų. Vaisius — apvali, raudona, sultinga uoga; prinoksta rugpjūčio pradžioje. (100 uogų sveria 19—31 g.)…

Mėlynės

Vaccinium myrtillus L. Vasaržalis, 15—50 (100) cm aukščio, žaliomis briaunotomis šakelėmis krūmokšnis ar krūmelis. Auga ne per daug ūksminguose, dažniausiai spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač pušynuose, aukštapelkėse. Plynuose kirtimuose skursta, išnyksta. Mėgsta drėgnus, rūgščius dirvožemius. Mėlynės, numesdamos daug lapų, pagausina rūgštų humusą, sudaro storą miško paklotės sluoksnį. Besniegėmis žiemomis nušąla šakelės ir stiebai, tačiau greitai…

Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides L. Vasaržalis, dvinamis, iki 5 m aukščio dygliuotas medelis arba krūmas. Vaisius — oranžinis, rausvai oranžinis arba geltonas, mažas, sultingas, trumpakotis kaulavaisis; prinoksta rugsėjo mėn. ir išsilaiko ant medžio per žiemą. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas šlaituose, dykvietėse, žvyrduobėse. Pasitaiko sulaukėjusių. Tai kalkingus, lengvus smėlio ir priesmėlio dirvožemius mėgstantis šviesamėgis augalas. Dauginasi sėklomis ir…