Kategorija: Augalai valgomais vaisiais

Vaivoras (Girtuoklė)

Vaccinium uliginosum L. Vasaržalis, 0,3 —1,4 m aukščio krūmokšnis arba krūmelis. Vaisius — mėlyna, su šviesiomis apnašomis, bespalvėmis sultimis, plona odele uoga; prinoksta rugpjūčio mėn. Lietuvoje dažnas. Auga pelkėse, užpelkėjusiuose pušynuose, rečiau beržynuose, retkarčiais pasitaiko ir sausose augimvietėse. Šviesamėgis, rūgščius dirvožemius mėgstantis augalas. Atsparus šalčiui, tačiau žiedai bei užuomazgos dažnai nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Uogose…

Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides L. Vasaržalis, dvinamis, iki 5 m aukščio dygliuotas medelis arba krūmas. Vaisius — oranžinis, rausvai oranžinis arba geltonas, mažas, sultingas, trumpakotis kaulavaisis; prinoksta rugsėjo mėn. ir išsilaiko ant medžio per žiemą. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas šlaituose, dykvietėse, žvyrduobėse. Pasitaiko sulaukėjusių. Tai kalkingus, lengvus smėlio ir priesmėlio dirvožemius mėgstantis šviesamėgis augalas. Dauginasi sėklomis ir…

Miškinė gudobelė

Crataegus curvisepala Lindm. Dygliuotas krūmas arba medelis. Vaisiai raudoni, neretai su žalsvais taškeliais, elipsiški ar beveik cilindriški, miltingu minkštimu obuolėliai, kurių viršūnėje ilgi, atgal atsilenkę taurėlapiai. Kauliukas dažniausiai vienas. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje — rugsėjo mėn. Gana dažna ir vienapiestė gudobelė (C. monogyiia Jacq.). Lapų apatinė pusė šviesi, beveik balsvai žalia, plika, pamatai lygiakraščiai. Vaisiai beveik…

Varpinė medlieva

Amelanchier spicata C. Koch. Vasaržalis krūmas, rečiau iki 6 m aukščio medelis. Lapai ovališki arba kiaušiniški, jaunų apatinė pusė gauruota, vėliau abipus pliki. Žiedai balti, kartais rausvi, trumpose, stačiose kekėse po 6—10. Žydi gegužės mėn. Vaisiai ovališki arba ovališkai rutuliški, 6 —10 mm skersmens, melsvai juodi, miltuoti, su stačiais taurėlapiais viršūnėje, sultingi, saldūs, uogos pavidalo…

Miškinė obelis (Malus sylvestris Mill.)

Malus sylvestris Mill. Vasaržalis, iki 10—15 m aukščio, dažniausiai dygliuotas medis, kartais krūmas. Žydi gegužės—birželio mėn., žiedyne pirmiausia pražysta centrinis žiedas. Vaisiai — rutuliški, rūgštūs, aštroki obuoliai; prinoksta rugsėjo — spalio mėn. Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau nėra dažna. Auga pavieniui arba po keletą medžių lapuočių ir mišriuose miškuose. Pakenčia pavėsį, tačiau geriausiai auga ir dera…

Miškinė kriaušė

Pyrus communis L. Vasaržalis medis iki 20 m aukščio, plačiai piramidiška laja, dygliuotomis šakomis. Lapai apskritai kiaušiniški, žvilgančia viršutine puse, džiūdami juosta. Lapkočiai maždaug lapalakščio ilgio. Žiedai balti, skėtiškose kekėse po 6—9. Žydi balandžio—gegužės mėn. Žiedyne pirmiausia pražysta apatinis žiedas. Vaisiai, vadinami kriaušėmis (morfologiškai atitinka obuolį), beveik rutuliški, be vaiskočio duburėlio, 2—3 cm skersmens, žalsvai…

Paprastoji žemuogė

Fragaria vesca L. Daugiametis, apie 20 cm aukščio žolinis augalas. Peržydėjus žiedsostis išauga į mėsingą, sultingą, kvapų, raudoną netikrąjį vaisių, paprastai vadinamą uoga. (Tikrieji vaisiai — smulkūs, rusvi riešutėliai, kasdieninėje kalboje vadinami sėklomis.) Uogos prinoksta birželio—liepos mėn. Kartais žydi ir dera vėlyvą vasarą bei rudenį. Lietuvoje labai dažna. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose,…