Sėjamoji juodgrūdė

Nigella sativa

Botaninis aprašymas:
Vienmetis 20-40cm aukščio augalas. Stiebas status, truputį plaukuotas, mažai šakotas. Lapai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti siaurai linijiškomis skiltimis. Žiedai pavieniai, melsvai balti, bukomis viršūnėmis, su nageliu.
Žydi birželio-liepos mėnesiais, vaisiai subręsta rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- sutelktinis lapavaisis. Sėklos juodos, tribriaunės, skersai raukšlėtos. Dauginasi sėklomis. Medingas, pašarinis, prieskoninis, aliejinis, vaistinis ir dekoratyvinis augalas.

Paplitimas:
Kilęs iš Viduržemio jūros šalių. Paplitęs Pietų Europoje, Rusijos europinės dalies pietuose, Kaukaze, Vidurinėje ir Pietvakarių Azijoje. Savaime Lietuvoje neauga. Auginamas soduose, daržuose, kartais sulaukėja. Dažnai
sėjamoji juodgrūdė(Nigella sativa) ir darželinė juodgrūdė(Nigella damascena) tapatinamos morfologiškai ir pagal panaudojimo būdą. Lietuvoje dažniau auginama darželinė juodgrūdė; sėjamoj i- retai. VDU Kauno botanikos sodo prieskoninių, medingųjų augalų kolekcijoje ši rūšis auginama ir tiriama nuo 1980m.

Auginimas:
Sėjamoji juodgrūdė nereikli dirvai, tačiau auginti parenkama saulėta vieta. Tinkamiausias priešsėlis- mėšlu tręštos daržovės. Sėklos sėjamos anksti pavasarį eilėmis, 50-60cm tarpueiliais, jos įterpiamos 1,5-2cm gyliu. Sėklos sudygsta per 8-12 dienų. Pasėlis turi būti ravimas, purenami tarpueiliai.
– Lotyniškas juodgrūdės vardas nigellus- juosvas; augalo sėklos juodos.
* * *
Vaistinei žaliavai ruošiamos juodgrūdžių sėklos. Sėklos ruošiamos rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Juodgrūdžių sėkloms subrendus, augalai pjaunami arba raunami, paskleidžiami plonu sluoksniu, džiovinami saulėtoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Augalams išdžiuvus, sėklos iškrečiamos. Išvalytos sėklos dar džiovinamos, drėgmės turi būti ne daugiau kaip 9%. Sėklas puola pelės, todėl džiovinant augalus reikia apsaugoti nuo graužikų. Sėklos pakuojamos į medžiaginius maišus, laikomos sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus. Sėklose yra eterinio aliejaus(0,5-1,5%), kurio pagrindiniai komponentai – timochinonas, karvakrolis, karvonas, limonenas; nesočiųjų riebalų rūgščių, riebalinio aliejaus(35-40%), alkaloidų nigelono, nigelimino ir kitų veikliųjų medžiagų.

Vartojimas medicinoje
Medicinoje iš sėjamųjų juodgrūdžių sėklų(smulkintų arba nesmulkintų) paruošti užpilai vartojami kaip šlapimo išsiskyrimą, laktaciją skatinantys, dujų išsiskyrimą žarnyne mažinantys, puvimo procesus slopinantys, vidurių laisvinamieji vaistai. Įrodyta, kad sėklos slopina gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų vystymąsi.

Liaudies medicinoje
Rekomenduoja gerti juodgrūdžių arbatą sergant bronchų ligomis ir kaip šlapimo išsiskyrimą, tulžies sekreciją skatinančią priemonę. Išoriškai- gydomi pūliniai, hematomos.

Maistui
Juodgrūdžių sėklos yra malonaus aromato. Jos vartojamos mieliniams kepiniams, meduoliams paskaninti. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo gaminamos „Smurgonių baronkos”, apibertos juodgrūdžių sėklomis, nes Rytų Lietuvoje šie augalai buvo dažnai auginami. Juodgrūdžių sėklos tinka raugiant agurkus ir kopūstus bei įvairiems gėrimams aromatizuoti. Iš jų gaunamas aliejus.

Kitos panaudojimo sritys
– Darželinė juodgrūdė auginama kaip prieskoninis, dekoratyvus, medingas augalas.
– Šios rūšies sėklos aromatingesnės negu sėjamosios juodgrūdės- eterinis aliejus naudojamas parfumerijos pramonėje, lūpdažių gamyboje.
-Vakarų Europos šalyse(ypač Prancūzijoje) jų sėklos vartojamos vietoje pipirų.

  2 comments for “Sėjamoji juodgrūdė

    Leave a Reply to Vincentas Cancel reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *