Jos nepaprastai gražiai puošia gėlynus, bet atėjus rudeniui, po pirmųjų šalnų, jas reikia nukirpti, o šakniastiebius iškasti. Deja, ne visiems pasiseka išlaikyti kanas per žiemą. Iškasę žemių stenkitės nenupurtyti. Apdžiovinkite saulėje ar šiltnamyje, kur nepavojingos šalnos, ir sudėję į dėžes, perneškite į rūsį. Rūsyje temperatūra turėtų būti 4-5°C. Žinoma, ne visuose rūsiuose ji tokia. Kanas reikia saugoti nuo perdžiūvimo. Dėžes, su kuriomis atnešėte iš lauko, apiberkite durpėmis arba smėliu. Jeigu temperatūra rūsyje artima 0°C, kanų galite ir neišsaugoti. Blogai išdžiovintos arba tankiau dėžutėse sudėtos kanos gali pradėti pūti. Išlaikyti šakniastiebius per žiemą – sudėtingiausias kanų mylėtojų darbas. Laikant per šiltai – perdžiūva, per šaltai – pradeda pūti. Kanoms net ir mažiausias šaltis yra pražūtingas.
Todėl jau vasario pabaigoje kanas iš rūsių reikėtų iškelti. Apipuvusias šaknis išpjaustyti, žaizdas dezinfekuoti kalio permanganatu, užbarstyti medžio anglimi ir sudėjus į talpas, pasodinti.
2 comments for “Ne pas visus gėlininkus kanos sulaukia pavasario”