Miškinė kriaušė

Pyrus communis L.

Vasaržalis medis iki 20 m aukščio, plačiai piramidiška laja, dygliuotomis šakomis. Lapai apskritai kiaušiniški, žvilgančia viršutine puse, džiūdami juosta. Lapkočiai maždaug lapalakščio ilgio. Žiedai balti, skėtiškose kekėse po 6—9. Žydi balandžio—gegužės mėn. Žiedyne pirmiausia pražysta apatinis žiedas. Vaisiai, vadinami kriaušėmis (morfologiškai atitinka obuolį), beveik rutuliški, be vaiskočio duburėlio, 2—3 cm skersmens, žalsvai gelsvi, minkštime daug sklereidžių; prinoksta rugsėjo—spalio mėn.
Lietuvoje dažna. Auga dažniausiai upių šlaituose, pamiškėse, galulaukėse, sodybose, aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose. Šviesamėgė, atspari sausrai ir šalčiui. Geriausiai tarpsta kalkinguose priesmėliuose ir priemolio dirvožemiuose. P. Petrylos duomenimis, Lietuvoje yra apie 500 000 derančių kriaušių. Vaisiuose yra 5,0—9,0 % cukrų, 1,0—2,3 % organinių rūgščių, 0,5 % pektinų, 0,3 % rauginių medžiagų, 11,0—21,6 mg% askorbino rūgšties, 0,05—0,17 mg% vitamino Bi; lapuose randama 3,9—4,7% arbutino. Vaisiai valgomi dažniausiai pašalę, tinka perdirbti. Lapai ir džiovinti vaisiai vartojami medicinoje. Augalas medingas, dekoratyvus, naudojamas selekcijoje ir kultūrinių kriaušių veislių poskiepiams. Tai pagrindinė rūšis, iš kurios, dažniausiai kryžminantis su kitomis kriaušių rūšimis, kilusi soduose auginama naminė kriaušė — P. domestica Med.

  1 comment for “Miškinė kriaušė

    Leave a Reply to Mintautas Cancel reply

    Your email address will not be published. Required fields are marked *