Kam kompostuoti?

Pradėkime nuo to, jog tokių šiukšlių kaip antai obuolio griaužtukas ar bulvės lupena ir kitų kasdien vartojamų produktų (kitaip sakant kompostavimo) medžiagos kompostavimas mums padeda suprasti, kaip yra tam tikri daiktai.

Taigi, yra du kompostinių atliekų irimo būdai: anaerobinis ir aerobinis. Dabar aptarkime juos abu. Pirmasis yra anaerobinis- tai yra toks rūšiavimo būdas, kurio metu jaučiama didžiulė smarvė. Šio proceso metu produktai ypatingai ilgai yra ir yra veikiami mikrodalelių, vadinamų anaerobais, kurios veikia be deguonies pagalbos. Amoniakas, supuvusių kiaušinių dujos, sieros rūgštis ir metanas yra išskiriamas šio irimo metu. Kitaip sakant- tai įprasti savartynai, į kuriuos vežame kasdienes šiukšles ir būtent ten vyksta anaerobinis irimas.

Nederėtų užmiršti, jog metanas yra vienas iš šiltnamio efektą skatinančių dujų (t.y. jo dėka kinta klimatas bei vyksta globalinis atšilimas). Dvidešimt pirmajame amžiuje metanas yra daug kenksmingesnis mūsų žemei nei anglies dioksidas…

Jei kartais sugalvotumėte prisidėti prie „žaliųjų“ ir prie globalinio atšilimo stabdymo, tuomet šis pasiūlymas bus kaip tik Jums. Pakalbėkime apie kitą šiukšlių irimo būdą. Tai būtų aerobinis tipas. Šiuo būdų pravarčiausia rūiuoti jau pradžioje minėtus įvairiausio maisto likučius bei tai pravartu žmonėms, kurie turi sodą ir daržą. Juk visi susiduriame su problema, jog nėra kur dėti piktžolių, sutręšusių obuolių ar jau savo sezoną atgyvenusių pomidorų krūmų? Tad kompostuodami šiukšles gausite visokeriopos naudos:

• Atsikratysite nereikalingų maisto bei sodo liekanų;
• Medžiagoms suirus turėsite nuostabios ir vertingos trąšos sodo augalams;
• Jei mėgstate žvejoti, kompostavimo dėžė- tai puiki vieta geriesiems kalifornijos sliekams veisti;
• Tuo pačiu prisidėsite prie šiltnamio efekto ir klimato kaitos mažinimo.

Kyla klausimas nuo ko pradėti? Į jį atsakyti išties nesunku. Jei neturite kompostavimo dėžės, tai būtų pats laikas vieną tokią ir pasidaryti. Juk tai nėra sunku. O jei turite vieną, tačiau ji neveiksminga (t.y. medžiagos joje sunkiai yra), tuomet reikėtų išbandyti kitas dėžės pagrindo medžiagas. Kad ir geležiniais rėmais ir varžtais sutvirtinta iš medinių lentų padaryta dėžė. Kadangi pati mediena yra gamtos medžiaga, tai ji ir nesudarys keblumų įrančiosioms. Dažniausiai žmonės nusivilia pasirinkę plastiką, jis nepraleidžia drėgmės ir jei yra neskaidrus, takim tamsiai mėlynas, tuomet nepraleidžia ir švėsos, o tai yra svarbiausios komposto dėžės veikimui reikalingosąlygos.

Kalbant apie artėjantį šaltąjį laikotarpį (žiemą) gali atrodyti juokinga plėtoti kompostavimo dėžės idėją, tačiau turbūt nė nepagalvojote, kiek daug yra įvairiausių medžiagų, kuriomis galėtumėte praturtinti savo kompostavimo dėžę. Kad ir tie patys medžių lapai ir piktžolės, juos „perdirbę“ pasigaminsite labai derlingumą gerinančios medžiagos ateinančio pavasario augalų tręšimui. Žinoma, medžiagos šaltesniu oru yra lėčiau, tačiau galima procesą ir pagreitinti. Nesugalvojate kaip? Griebkite į rankas kastuvą arba šakę ir supurenkite kompostuojamąją medžiagą. Tokiu būdu padaugės oro tarpų ir deguonies pagalba procesas žymiai pagreitės.

Jei ankščiau nebuvote susimastę apie šį puikų būdą atsikratyti nereikalingų liekanų beituo pačiu metu gauti naudos, tuomet dabar tikriausiai Jūsų akys atsivėrė ir nusprendėte, jog pats laikas pradėti imtis veiksmų.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.