Kalijos priežiūra ir auginimas

Nebežinote, kuo paįvairinti savo namus? Jei vis dar neturite kalijos, patariame ją įsigyti, nes ši gėlė su savo žiedais tikrai paįvairins Jūsų namus. Tikrasis jos pavadinimas yra Calla (Zantdeshia Aethiopiea). Tai didoka gėlė su storais žiedlapiais. Jų spalvų yra įvairių: baltų, rožinių, geltonų, raudonų, oranžinių ir netgi žalių. Nuskintos ir pamerktos gėlės gali išsilaikyti nuo septynių iki dešimties dienų. Dėl šios priežasties kalijos puikiai tinka puokštėms.

Kalijų priežiūra ir auginimas

Geriausiai kalijos auga tuomet, kai gauna pakankamai saulės šviesos ir yra gausiai laistomos. Pavėsį taip pat pakenčia, tačiau negavusios saulės šviesos gali ištįsti ir menkai žydėti. Todėl jeigu šią gėlę laikote saulėtoje vietoje, laistykite reguliariai, tačiau neperlaistykite. Tokiu atveju gali pradėti pūti šakniastiebiai.

Kalijas dažniausiai auginame vazonuose. Kaip ir visos gėlės, taip ir ši, reikalauja derlingo dirvožemio. Jei atėjo laikas persodinti suaugusią gėlę, šakniastiebius reikia sodinti negiliai, tik tiek, jog nesimatytų šaknies kaklelio ir ne per giliai, nes taip augalas gali tiesiog supūti.

Geriausia pražydi nuo lapkričio iki kovo. Peržydėjus ir pradėjus gelsti lapams, kalijas galima persodinti arba nuo gegužės laikyti lauke (su vazonu ar pasodintas į dirvą be vazono). Natūralioje aplinkoje kalija 2 mėnesius išgyvena ramybės laikotarpį. Mūsų sąlygomis tam tinkamiausias laikas gegužės–birželio mėnesiai. šiuo metu reikia laikyti augalą sausai, leisti lapams nudžiūti. Bet pats augalas nežūva ir po kurio laiko pradeda leisti naujus lapelius. Tada laistoma vis gausiau.

Rudenį reguliariai tręšiama azoto trąšomis, o nuo spalio – fosforo ir kalio trąšomis. Naudinga tręšti trąšų mišiniais su mikroelementais. Organinėmis trąšomis geriausia tręšti, kai augalas dar nežydi. Karvės mėšlas skiedžiamas vandeniu santykiu 1:5, o paukščių 1:10.

Vienoje vietoje kalijos gali augti 4–5 metus. Žiedai skinami ryte, žiedynkotis išraunamas prie pat pagrindo. Skinant žiedus, iš žiedynkočio galima suprasti, ar pakankamai kalija laistoma. Jei raunat žiedynkotis išsitraukia lengvai ir būna stangrus, vadinasi drėgmės pakanka. Jei žiedynkotis raunasi sunkiai ir būna minkštas – drėgmės trūksta, reikia laistyti.

Kalija dažniausiai dauginama vegetatyviškai – kero dalijimu, atskiriant jaunas atžalas nuo senų augalų. Keras dalijamas rudenį arba pavasarį, kai kalija persodinama. Tinkamiausias laikas persodinti yra rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai. Šiuo metu atskiriamos atžalos, kurios sodinamos į atskirus 10–15 cm skersmens vazonus, o dirvožemis ruošiamas iš velėninės, durpinės ir kompostinės žemės (1:2:1). Laistoma gausiai. Temperatūra turi būti 10–12 laipnių. Vegetacijos metu kas 2 savaitės tręšiama mineralinėmis ir organinėmis trąšomis.

Kalijų ligos

Jeigu gėlė laikoma per šiltai (apie 18 laipsnių), žiemojančią kaliją apninka voratinklinės erkės, amarai, puola baltasparniai. Jei ant lapų matyti apvalios, rudos dėmės, lapų kraštai gelsta, gėlė lengvai išsirauna iš dirvos – tai puviniai. Tokiais atvejais reikia vėdinti patalpas, laistyti mažiau, neaplieti lapų ir nestatyti augalų arti vienas kito. Kartais tenka purkšti fungicidais.