Kaip genėti vaismedžius. Vaismedžių genėjimo laikas ir būdai

ObelisVAISMEDŽIŲ GENĖJIMO BŪDAI
Pradėjusius derėti obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, abrikosų ir persikų vaismedžius reikia sistemingai genėti kasmet nuo 5-8 metų. Derančiuose soduose taikomi keturi pagrindiniai genėjimo būdai.

RETINAMASIS (ŠVIESINAMASIS) GENĖJIMAS

Kaip rodo pats pavadinimas, tokio genėjimo tikslas – palengvinti patekti saulės šviesai į vainiko vidurį.
Vainikų šviesinimas pagrįstas jų retinimu, o kartais vaismedžių žeminimu ir vainiko pločio ribojimu.
Šviesinant pašalinamas šakų perteklius vainike, kartu pašalinamos negyvos ir ligotos šakos. Jeigu vaismedžiai kelerius metus nebuvo genėti, reikia nupjauti dalį pagrindinių, šalutinių šakų ir smulkių derančių šakelių. Norint suteikti apleistiems obelų ir kriaušių vainikams tinkamą formą ir juos kiek reikia praretinti, kartais tenka pašalinti nuo 1/3 iki 2/3 šakų. Kasmet genimi vaismedžiai šviesinami mažiau. Jiems visų pirma pašalinami stiprūs vienamečiai ūgliai, vadinami vilkaūgliais, į vainikų vidurį augančios, besikryžiuojančios ir viena ant kitos gulančios šakos. Šviesinant nuolat genimus obelų vainikus, tenka išpjauti maždaug 20% šakų ir jaunų ūglių.
Vainikų šviesinimas yra labiausiai paplitusi obelų, kriaušių ir slyvų genėjimo sistema Europoje ir Amerikoje. Soduose vainikai dažniausiai tik šviesinami. Tai lengvas ir našus genėjimo būdas. Daugelį metų vaismedžiai būna norimos formos ir tankumo.

ATNAUJINAMASIS GENĖJIMAS

Atnaujinamasis genėjimas pagrįstas nuolatine derančių šakų kaita vaismedžio vainike. Šitaip genimas vaismedis ant pagrindinių šakų augina tik jaunas derančias šakeles. Nelygu vaismedžio gentis, auginamos dvejų-trejų arba vienerių-trejų metų šakos. Nereikalingos šalinamos pavasarį. Nė viena deranti šakelė nelaikoma ilgiau kaip trejus metus.
Abrikosų vaismedžių paliekamos tik vienmetės ir dvimetės šakos, obelų – vienerių-trejų arba dvejų-trejų metų šakelės. Kriaušėms ir vyšnioms toks genėjimas taikomas retai (Vyšnioms, kurie vaisinės šakelės yra puokštinės, pats efektyviausias yra atnaujinamojo genėjimo ciklas). Persikai, kurių geriausiai dera vienamečiai ūgliai, genimi dažniausiai tik šitaip. Europoje šiuo būdu genimos taip pat obelys, abrikosai ir slyvos.
Atnaujinamasis genėjimas nesudėtingas, bet reikia daugiau laiko negu šviesinamajam genėjimui. Taikant šį būdą, vaismedžius lengviau priversti derėti kasmet. Jį galima derinti su šviesinamuoju genėjimu, pašalinant senesnes ir paliekant jaunesnes derančias šakeles.

ObuoliaiTRUMPASIS GENĖJIMAS

Ši genėjimo sistema kilusi iš dirbtinai formuotų rūmų sodų. Juose vaismedžiai formuoti dirbtiniais, kartais dekoratyviniais vainikais. Jų formai palaikyti taikytas trumpasis genėjimas. Vaismedžiai genimi pavasarį, o išaugę ūgliai papildomai pinciruojami vasarą. Trumpasis genėjimas imtas taikyti ir pramoniniuose soduose, daugiausia jis taikytas Prancūzijoje, Anglijoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Pastaruosiuose dviejuose kraštuose jis yra iki šiol populiarus.
Trumpuoju genėjimo būdu pradedami genėti jauni vaismedžiai ir genimi visą jų amžių. Kaip žinoma, vaismedžiai augina trumpąsias ir ilgąsias vaisines šakutes. Genint šiuo būdu, paliekamos tik trumposios šakutės. Ilgosios trumpinamos iki kelių pumpurų pavasarį arba vasarą. Patrumpinus iš paliktų pumpurų išauga mažosios ir ilgosios vaisinės šakutės. Pirmosios paliekamos, o antrosios trumpinamos pakartotinai. Po kelerių metų ant pagrindinių šakų auga tik mažosios vaisinės šakutės ir vaisininkės, o iš šių išauga ilgesni, kasmet trumpinami ūgliai. Taip trumpinant pagrindinės šakos nesišakoja, bet išlaiko tą formą, kuri joms buvo suteikta vainikų formavimo metu.
Taikant trumpą genėjimo būdą, reikia 2-3 kartus daugiau darbo sąnaudų negu šviesinamajam genėjimui. Tai intensyvus, stiprus genėjimas. Šiuo būdu formuojami vaismedžiai pradeda derėti vėliau, sumažėja jų derlius palyginus su šviesinamuoju genėjimu. Geriausi rezultatai gaunami genint žemaūges kriaušes. Joms reikia mažiau darbo sąnaudų, derlius sumažėja nedaug, o vaisiai išauga labai geros kokybės. Pramoniniuose soduose toks genėjimas taikomas vis rečiau.

Vaismedžiai gegužės menesįATJAUNINAMASIS GENĖJIMAS

Kaip rodo pavadinimas, šio genėjimo tikslas yra atjauninti vaismedžius. Nors bet kuris genėjimas vaismedžius iš dalies atjaunina, paskatindamas naujų gausių ūglių augimą, atjauninamasis genėjimas duoda didžiausią efektą. Toks genėjimas paremtas pagrindinių ir šalutinių šakų trumpinimu. Stambių vaismedžių šakos patrumpinamos 1-3 metrais, kitaip tariant, nupjaunama tiek, kiek ji išauga per dvejus trejus ir net penkerius metus.
Atjauninamasis genėjimas taikomas ne kasmet, bet tik kas kelinti metai. Jis rekomenduojamas senesniuose vyšnių, obelų, kriaušių ir slyvų soduose. Paprastai atjauninamasis genėjimas derinamas su vainikų šviesinimu. Taip nugenėtų vaismedžių derlius kitais metais paprastai sumažėja, bet po dvejų trejų metų būna didesnis negu prieš genėjimą, be to, labai pagerėja vaisių kokybė ir vaismedžiai mažiau pramečiuoja.

© Sodininkyste.lt

  2 comments for “Kaip genėti vaismedžius. Vaismedžių genėjimo laikas ir būdai

  1. audrius
    2010/02/24 at 17:32

    Vaismedžių genėjimas, vainiko formavimas, šakų retinimas, po genėjimo ataugančių ūglių (vilkaūglių) išpjovimas. Nereikalingų medžių visiškas nupjovimas. Vaiskrūmių praretinimas bei sutvarkymas. Taip pat atlieku kitus darbus. Viską atlieku savo įrankiais. Dirbu greitai ir kokybiškai. Dirbu Kaune ir apie Kauną 50 km spinduliu, galima ir toliau. Kaina sutartinė, bet tikrai nedidelė. Audrius 867281620

  2. Tomas
    2011/11/30 at 11:25

    Įdomi info, tik straipsnis pavadintas „Vaismedžių genėjimo LAIKAS ir būdai“, o kada būtent genėti jame neradau 🙂

Komentuoti: Tomas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.