Dygliuotasis šaltalankis

Hippophae rhamnoides

Botaninis aprašymas:
Dvinamis dygus 1,5-5(6)m aukščio krūmas, kartais medis. Šakų ir kamieno žievė tamsiai pilka arba juosvai ruda, raukšlėta. Jauni ūgliai apaugę sidabriškai baltais žvyneliais ir plaukeliais, senesni rusvi. Lapai pražanginiai, linijiški, lygiakraščiai; viršutinė jų pusė pilkšvai žalia, apatinė sidabriškai balta. Moteriški žiedai labai smulkūs, gelsvi, po 3-12 susitelkę lapų pažastyse, vyriški žiedai 5-8mm ilgio trumpose varpose. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais, vaisiai prinoksta rugsėjo-spalio mėnesiais ir gali išsilaikyti ant šakelių iki pavasario. Pradeda žydėti 4-5 metų amžiaus. Vaisiai- rutuliški ar elipsiški, sultingi, geltoni arba oranžiniai, ant trumpų vaiskočių mėsingi kaulavaisiai, tankiai aplipę šakeles. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis. Gyvena 20-40metų. Vaisinis, maistinis, dekoratyvinis ir vaistinis augalas.

Paplitimas:
Vakarų Europa, Vidurinė Azija, Kaukazas, Sibiras, Mongolija, Himalajai. Lietuvoje savaime neauga. Auginamas kaip vaisinis ir dekoratyvinis augalas.
Šaltalankis mėgsta augti saulėtose vietose, nerūgščiose priemolio arba priesmėlio dirvose, gerai auga rekultivuotuose karjeruose, vandens telkinių pakrantėse; jais tvirtinami šlaitai, pylimai, smėlynai. Šviesomėgis, atsparus sausrai ir šalčiui.

Auginimas:
Šaltalankiams reikia parinkti lengvą, derlingą, vandeniui ir orui laidžią, nerūgščią dirvą. Jie auga ir priemolyje, tik prieš sodinimą dirvą būtina gerai įdirbti. Nederlingos dirvos patręšiamos. Dauginama 15-18cm ilgio sumedėjusiais arba žaliais ūgliais su keliais pumpurais ir šaknų atžalomis, kurios išauga jau 3 metų amžiaus krūmuose, dažniausia šaknų pažeidimų vietoje. Prieš sodinimą atžala atskiriama nuo motininio augalo. Šaknis perkertama 25-30cm atstumu nuo atžalos. Patogiausia tai atlikti anksti pavasarį, prieš skleidžiantis lapams. Paruošti ūgliai arba šaknų atžalos sodinami 2,5m atstumu vieni nuo kitų, tarpueiliai- 3-3,5m. Duobės kasamos 50cm gylio ir pločio. Į duobės dugną įberiama komposto. Pasodinti augalai palaistomi. Šaltalankiai- dvinamiai augalai, todėl keliems(8-10) moteriškiems egzemplioriams reikia vieno vyriško, sodinama vyraujančių vėjų pusėje. Visi šaltalankių krūmai turi būti perpučiami, kad vyriškos žiedadulkės skristų kuo plačiau, tada garantuotas geras vaisių derlius. Šaltalankių šaknys paviršinės, todėl apie augalą dirva giliau nepurenama. Šaltalankiai mėgsta drėgmę, bet ne užpelkėjimą. Jų šaknų gumbeliuose gyvena bakterijos, sugebančios pasisavinti iš oro azotą, o negiliai esantys podirvio vandenys lėtina arba net sutrikdo šį procesą, todėl jie turėtų būti ne aukščiau kaip 70cm nuo dirvos paviršiaus. 8-10 metų krūmus reikia genėti, išpjauti nudžiuvusias, menkai derančias šakas. Krūmai dera sulaukę 4-5 metų.
– Iš graikiškų žodžių hippos- arklys, paeas-žvilgantis, spindintis. Senovėje pastebėjo, kad pašerti jo lapais sergantys arkliai pasveiksta, gyvulių plaukai pradeda žvilgėti. Todėl šaltalankio pavadinimas  graikų kalboje reiškia „žvilgantis arklys“.
* * *
Vaistams vartojami šaltalankio vaisiai. Jie renkami rudenį arba žiemą(spalio-gruodžio mėnesiais). Po pirmųjų šalnų uogos būna saldžiai rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Skinama ir su pirštinėmis. Nuo vieno suaugusio krūmo prirenkama 10-15kg uogų. Jei jos naudojamos šviežios, laikomos vėsioje, tamsioje patalpoje ne ilgiau kaip 3 dienas. Užšaldytos uogos laikomos šaldikliuose 6 mėnesius. Uogos 1val džiovinamos 80-90°C temperatūroje, vėliau 35-40°C ir laikomos stikliniuose induose sausoje, vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 1 metus. Iš uogų dažniausia gaminamos sultys ir kiti produktai bei šaltalankių aliejus. Šaltalankių vaisiai- vitaminų sankaupa. Juose yra vitamino C- iki 210mg%(literatūros duomenimis- iki 1000mg%), vitamino P- nuo 250 iki 1500mg%, vitamino E- 4,0-18,0mg%, vitaminų: B1, B2, PP, K- iki 1,3%; riebalų- 2,5-8,0%(oleino, stearino, palmitino, linolio), karotinoidų- iki 170mg%, sacharidų- 2,1-5,2%, organinių rūgščių(citrinų, obuolių, vyno, sviesto)- 1,0-3,9%, raugų- iki 0,7%. Sėklose: riebalų- 10,0-12,3%, vitaminų B1, B2, E, beta-karotino- iki 0,30mg%. Lapuose: vitaminų C- iki 370mg%, B1, B2, B6, PP, raugų- 8,0-10,0%, flavonoidų, fitoncidų, triterpeninių rūgščių, folio rūgšties. Šaltalankių aliejuje: vitamino E- 100-165(247)mg%, karotinoidų- 150-250mg%(iš jų betakarotino- 40-100mg%), beta-sitosterino, riebalų rūgščių.

Vartojimas medicinoje
Vaisių sultys, užpilas ir gaminiai vartojami avitaminozėms, mažakraujystei gydyti, esant skrandžio skausmams, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Šaltalankių aliejus slopina uždegimus, nuskausmina, gydo žaizdas, opas(skrandžio, dvylikapirštės žarnos), naikina mikrobus, stimuliuoja audinių regeneracijos procesus, didina baltymų kiekį kepenyse, reguliuoja riebalų apykaitą, vartojamas aterosklerozės profilaktikai. Išoriškai aliejumi gydomi nudegimai, pūliniai, gimdos kaklelio erozija, negyjančios žaizdos. Jis vartojamas stomatologijoje, urologijoje, akių ligų praktikoje, lėtiniams tonzililams, rinitams gydyti.

Liaudies medicinoje
Vartojami taip pat ir lapai, jaunos augalų šakutės(vonioms ir arbatai) sergant reumatu ir podagra, kosmetikoje- nuo nuplikimo, odos elastingumui atstatyti. Nedideli šaltalankių sulčių kiekiai veikia raminamai(0,5 stiklinės per dieną), mažina arterinį kraujospūdį; vartojant didelėmis dozėmis(1,5-2 stiklinės) sulaukiama priešingo veikimo. Iš šaltalankio uogų pagamintas aliejus padeda regeneruotis audiniams, greitina epitelizaciją, granuliacinio audinio augimą pažeistose odos ir gleivinės vietose. Jo aliejumi gydomi nudegimai, nušalimai, gerklės ligos, pragulos, spinduliniai odos pažeidimai.

Avitaminozės profilaktikai
❖ Vaisių užpilas. 2 šaukštus džiovintų vaisių, termose užpilti 1,5 stiklinės verdančio vandens. Po 3-4val nukošti ir išgerti per dieną prieš valgį.

Šaltalankių aliejus
❖ Iš nunokusių vaisių išspausti sultis, išspaudas išdžiovinti, sumalti, užpilti saulėgrąžų aliejumi(1:2) ir laikyti 3sav kambario temperatūroje tamsoje, retkarčiais pamaišyti. Prieš vartojimą aliejų nukošti, supilti, į tamsaus stiklo bulelį ir laikyti vėsioje tamsioje vietoje 1 metus. Laikant šiltai aliejus apkarsta.
❖ Gydant stemplės, skrandžio opas aliejų gerti 2-3 kartus per dieną po šaukštelį prieš valgį. Gydytis 15-20 dienų.
❖ Šaltalankio aliejumi, gydomi odos nudegimai, sunkiai, gyjančios žaizdos ar nušalimai. Jeigu jie atviri, pirmiausia apiplaunami antiseptinėmis priemonėmis, truputį nusausinami, patepami aliejumi ir aprišami marle.
❖ Šaltalankio aliejumi, tepamos pragulos, suskeldėjusi oda, pažeista burnos ertmės gleivinė.

Užkietėjus viduriams
❖ Šaukštą dygliuotojo šaltalankio sėklų užpilti 2 stiklinėmis(400ml) vandens ir pavirti 15-20min. Gerti 3 kartus per dieną 10min prieš valgį.

Maistui
Šaltalankiai vartojami maisto pramonėje. Jų vaisiais vitaminizuojami maisto produktai, ypač tyrelės vaikams. Iš uogų verdami kisieliai, uogienės, ruošiami padažai, džemai, gėrimai. Šaltalankių uogų tyre galima paskaninti košes, varškę bei apkepus.

Šaltalankio uogienė
❖ Uogienei skirtos šaltalankio uogos turi būti sveikos ir prinokusios, surinktos po šalnų arba išlaikytos šaldytuvuose 1-2 paras. Uogas nuplauti, 3min blanširuoti, supilti į emoliuotą indą su verdančiu sirupu(1,5kg cukraus ir 0,6 litro vandens 1kg uogų), išvirtu vandenyje, kuriame buvo blanširuojamos uogos. Uogienę išvirti per vieną kartą, išdėlioti į sterilius stiklainius, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Šaltalankių marmeladas su cukrumi
❖ Obuolius sutarkuoti, sumaišyti su nenukoštomis šaltalankių sultimis(santykis 1:2) ir virti, kol sutirštės.

Kitos panaudojimo sritys
– Jaunuose šaltalankių ūgliuose ir lapuose yra daug raugų, todėl jie tinka odoms raugti.
– Šaltalankiai sodinami gyvatvorėse(pakenčia karpymą), naudojami eroduotiems šlaitams sutvirtinti.
– Tai dekoratyvūs ir medingi augalai.
Uogų nepatartina vartoti sergant cholecistitu, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.