Varpotoji juodžolė (Actaea spicata L.)

Smulkūs žiedai nedidelėje kekėje, išaugusioje ant ilgo kotelio viršūninio lapo pažastyje. Apyžiedis balsvas, greit nukrintantis. Kuokeliai ilgi, jų daug. Žydi birželio mėn., neretai pirmieji žiedai prasiskleidžia gegužės antroje pusėje. Vaisiai — juodos, blizgančios, pailgos uogos. Stiebas nelabai aukštas, stamantrus, šakotas. Lapai neproporcingai stambūs, lakštas 2 kartus suskaidytas į 3 dalis; kiekvienas lapelis su koteliu. Lapai dažniausiai būna išsidėstę lygiagrečiai dirvos paviršiui (ūksminis augalas daugiau gauna šviesos).
Daugiametė žolė su šakniastiebiu. Sėklas išplatina uogas lesantys paukščiai.
Auga miškuose, paunksnėje, puveninguose, nerūgščiuose, vidutinio drėgnumo dirvožemiuose, pavieniais egzemplioriais.
Žiedai be nektaro, apdulkinami vabalų. Augalas nuodingas, labai erzinantis odą, kartais vartojamas homeopatijoje. Anksčiau juo buvo dažomi audiniai juoda ir raudona spalva. Auginamas kaip dekoratyvinis parkuose ar kituose ūksmėtuose vietose. Vidurio Europoje kadaise šis augalas buvo vertinamas kaip burtažolė, turinti magiškos galios.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *