Toks vandens telkinys suteikia kur kas daugiau galimybių. Jis yra daromas iš jau pagamintų talpų, padengiamas plėvele arba išklojamas akmeninėmis ar mūrinėmis plytelėmis. Žiemos sode sodininkai dažnai įsirengia miniatiūrinius vandens telkinius, pavyzdžiui, statinėse, kur sėkmingai prigyja atogrąžų vandens lelijos ir lotosai. Ilgesnį laiką vandens telkiniu pabuvusias statines, kurios apauga vandens augmenija ir dumblu, reikia apdoroti kalio permanganato tirpalu. Naujos statinės pirmiausia išplaunamos: jos užpildomos vandeniu, leidžiama vandeniui nusistovėti, galiausiai jis išpilamas.
Gyvendami šalyje, kur saulė lepina ne ilgai ir pakankamai trumpomis vasaros dienomis, reikėtų pasirūpinti papildomu apšvietimu, reikalingu atogrąžų vandens augalams. Šiuo atveju yra naudojamos tos pačios apšvietimo lempos, tik, žinoma, galingesnės, ir jų turi būti daugiau.
Vanduo tokiame dirbtiniame telkinyje turi būti nuolat šildomas, kaip ir patalpos apskritai. Šiltuose žiemos soduose galima auginti tikrus atogrąžų augalus. Įrengus automatines šildymo ir drėgmės kontrolės sistemas, jos vasarą aprūpina žiemos sodą nuolatine padidinta drėgme esant +20 – +35° C, nors žiemą ši temperatūra gali kristi iki +15 – +18° C.
Tokios oranžerijos, kaip taisyklė, yra išdėstytos dideliame plote, o tai leidžia neapsiriboti renkantis augmenijos asortimentą. Apskritai oranžerijų išlaikymas yra sudėtingas ir brangus darbas. Tuo tarpu vėsesnis žiemos sodas įrengiamas paprasčiau ir yra labiau prieinamas privačiam sodo savininkui, nors be apšildymo ir papildomo apšvietimo čia irgi neapsieisi. Tačiau oro temperatūra žiemos sode gali būti gerokai žemesnė nei oranžerijoje, o tokio sodo plotą galima sulyginti su nedideliu kambariu. Žiemos sodo augmenija gali ištverti žemesnę nei +8° C temperatūrą. Tiesa, tokia temperatūra nebus labai maloni ir patiems sodo šeimininkams.