Vaistinė šventagaršvė (Angelica archangelica)

Vaistinė šventagaršvė paplitusi nuo Šiaurės Europos iki Šiaurės Azijos. Ten ji auga vidutinio aukščio kalnų grėgnose pievose. Kaip vaistinis ir prieskoninis augalas ji buvo auginama jau vienuolynų daržuose. Buvo manoma, kad jos gydomosios savybės saugo nuo maro.

Šis impozantiškas daugiametis augalas gali užaugti iki 2 m aukščio. Tuščiaviduris stiebas apsuptas stambių, giliai sukarpytų lapų. Vasarą išauga žalsvai baltų žiedų skėčiai. Vaistinė šventagaršvė turi stambų ilgą, giliai į dirvožemį įsiskverbiantį šakniastiebį. Iš jo, kaip ir lapų, gaminami vaistiniais preparatai bei prieskoniai. Auginamas darže po trijų ar keturių metų augalas paprastai nunyksta.

Labiausiai tinka daliniame pavėsyje esančios augavietės, su puriu humusingu ir daug maistingųjų medžiagų turinčiu dirvožemiu, kuriame augalas gali netrukdomai plisti.

Sėklas galima jau ankstyvą rudenį iš karto sėti į numatytą augalui vietą. Anksti pavasarį augalai išretinami. Geriausias atstumas yra 80-100 cm. Kadangi darže savo poreikiams dažnai pakanka vieno augalo, galima be reikalo neeikvoti pastangų ir specializuotoje parduotuvėje nusipirkti vieną augalėlį. Dirvožemis turi būti visą laiką drėgnas, bet augalas nemėgsta ne tik sausros, bet ir nuolatinio drėgmės pertekliaus. Pastaba: šakniastiebiai bus stambesni, jei pirmaisiais metais pašalinsite žiedynstiebius.

Lapus ir lapkočius geriausia nupjauti anksčiau negu žiedus. Juos galima vartoti šviežius ar virtus, bet džiovinant lapų aromatas išlieka labiausiai. Šaknys kasamos rudenį arba kitų metų pavasarį, kruopščiai nuplaunamos ir pakabinamos džiovinti. Jas galima džiovinti ir orkaitėje labai žemoje temperatūroje. Kai tik jos tampa trapios, sudedamos į sandarius indus.

Susmulkinti lapai ir lapkočiai, pasižymintys saldoku į anyžių panašiu aromatu, paskanina salotas, padažus, sriubas ir saldžiuosius patiekalus. Vaistitę šventagaršvę galima vartoti ir kaip daržovę. Jauni stiebai labai skanūs žali. Džiovintos sėklos ir šaknų gabalėliai naudojami likeriams gaminti.

Šaknyse ir lapuose esantys eteriniai aliejai, karčios ir rauginės medžiagos, valerijono ir kitos rūgštys skatina virškinimą bei šalina iš organizmo skysčius. Arbatos ir tinktūros slopina nervinės kilmės skrandžio sutrikimus ir peršalimo ligas.

Augindami vaistinę šventagaršvę jūs turėsite įspūdingą augalą, kuris net pavėsyje skleidžia savo aromatą. Ji dailiai atrodo tiek augdama pavieniui, tiek daugiamečių augalų lysvėje.

Šventagaršvės arbata

1 arbatinį šaukštelį sudžiovintų lapų užplikyti ½ l karšto vandens ir palaikyti 5 minutes. Po to perkošti ir 1 puodelį gerti prieš valgį. Tai nuramina skrandį ir sužadina apetitą.

Desertas iš šventagaršvės stiebų

Jaunus stiebus ar stiebų gabalėlius trumpai blanširuoti karštame vandenyje, kad būtų galima nulupti viršutinį plaušingą sluoksnį. Tada juos dar kartą panardinti į karštą vandenį, nusausinti ir pasverti. Iš tokio pat kiekio cukraus ir trečdalio vandens išvirti sirupą ir užpilti ant stiebų. Kitą dieną stiebus su skystoku sirupu virinti, kol vanduo išgaruoja ir cukraus masė sutvirtėja. Rezultatas iš tiesų puikus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *